Įsakymas dėl darbo laiko pakeitimo
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 112 straipsnio 1 dalį, darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių). Darbo laiko norma turi būti nustatyta darbo sutartyje. Darbo laiko norma nurodoma darbo valandomis per savaitę, darbo valandomis per dieną ar kitą apskaitinį laikotarpį, nepažeidžiant šio kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių (Darbo kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Darbo kodeksas nenumato, kuri darbo sutarties šalis turi teisę inicijuoti darbo laiko pakeitimą, todėl toks sprendimas gali būti priimtas darbdavio, atsižvelgiant į darbuotojo prašymą ar esant darbuotojo sutikimui, taip pat abipusiu darbo sutarties šalių susitarimu. Tačiau priimant sprendimą dėl darbo laiko pakeitimo, turi būti paisoma imperatyviųjų Darbo kodekso reikalavimų, keliamų darbo laiko normai ir darbo laiko režimui. Pastebėtina, jog dažniausiai detalesnė darbo laiko pakeitimo tvarka nustatoma pagal darbovietėje patvirtintą darbo laiko apskaitos aprašą.