Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Iš taikos sutarties sampratos aišku, kad leidžiama taikos sutartį sudaryti tiek ginčui dar nepasiekus teismo, tiek jam esant bet kurioje proceso stadijoje.
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Tokia taikos sutartis, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
Svarbu žinoti, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, kai teisminis procesas yra prasidejęs, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.