Antstolio instituto Lietuvos istorijoje ištakos siekia daugiau kaip 500 metų. Antstolio pirmtakiai minimi jau feodalinės Lietuvos teisėje. Tuomet antstolio funkcijas vykdė diečkus (teismo pareigūnas, kuris vykdė teisėjo pavedimus, tarp jų ir įgyvendindavo teismo sprendimus), vižas ir vaznys (šie du buvo tarsi padėjėjai, kurie diečkui padėdavo įgyvendinti teismo sprendimą). Šio instituto funkcijos ir pavadinimai kito per visą Lietuvos teisės istoriją. Šiandien asmuo, kuris padeda įvykdyti teismo sprendimą bei atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, vadinamas anstoliu. Bendriausia prasme antstolis – teismo sprendimų vykdytojas.
Pagal teisės aktus, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių skaičių Lietuvoje iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. nustatė teisingumo ministras, priimdamas įsakymą. Tačiau 2020 m. birželio 30 priėmus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 6, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 22, 27, 28, 29, 30, 34, 35, 36, 39, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymą, Lietuvos antstolių rūmams numatyta pareiga visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbti Lietuvos antstolių sąrašą, kartu nurodant antstolių kontorų pavadinimus, antstolių vardus ir pavardes, antstolių kontorų adresus, telefono ryšio ir fakso (jeigu yra) numerius, elektroninio pašto adresus, antstolių veiklos teritorijas.
Antstoliai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos antstolių veiklos įstatymu (toliau – Antstolių veiklos įstatymas) bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Asmuo, kuris teisingumo mininstro įrašytas į antstolių sąrašą, gali įsteigti antstolio kontorą. Antstolio kontora įkuriama antstolio veiklos teritorijoje.
Vadovaujantis Lietuvos antstolių rūmų viešai pateikiama informacija, 2021 m. IV ketvirčio duomenimis, šiuo metu į antstolių sąrašą įrašyti 13 asmenų, kurių veiklos teritorija yra Klaipėdoje. Palyginti su kitais Lietuvos miestais, Kaune veikia 15 antstolių, Vilniuje – 28 antstoliai. Tokių skaičių išdėstymą galima motyvuoti nuolatinių gyventojų skaičiumi skirtingose Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, Klaipėdos mieste 2020 metų pradžioje buvo registruota beveik 150 tūkstančių gyventojų. Taigi, Klaipėda – trečiasis pagal gyventojų dydį Lietuvos miestas, tad, atitinkamai, ir antstolių skaičius čia, po Vilniaus ir Kauno, didžiausias palyginus su kitais Lietuvos regionais.
Kreipiantis į antstolį Klaipėdoje svarbu:
- Žinoti, kad kreipimasis į antstolį Klaipėdoje priklauso nuo skolininko gyvenamosios vietos ar jo buveinės vietos (kai skolininkas – juridinis asmuo).
- Žinoti, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, todėl reikia turėti nebūtinai Klaipėdos
- Žinoti, kad skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė, jo turto buvimo vieta arba jo darbo vieta yra Klaipėdoje. Tik esant bent vienai iš šių sąlygų, kreipiantis į antstolį Klaipėdoje, antstolis pagal savo veiklos teritoriją galės atlikti jam teisės aktais pavestas funkcijas.
- Žinoti, kad galima kreiptis į bet kurį iš 13 šiuo metu veikiančių antstolių Klaipėdoje.
Pažymėtina, kad pagal Įstatymą, antstoliams draudžiama reklamuoti savo veiklą. Tai reiškia, kad antstoliai gali tik teikti duomenis apie antstolio veiklą, kontorą, nes toks duomenų teikimas pagal Įstatymą nėra laikomas reklama. Tokia informacija gali būti nurodoma informaciniuose biuleteniuose (telefonų knygose, kataloguose, interneto tinklapiuose ir pan.), oficialiuose blankuose, vizitinėse kortelėse. Todėl ieškant antstolių Klaipėdoje, galite pasinaudoti mūsų paieškos sistema, kur patogiai atrasite visas antstolių kontoras Klaipėdoje.
Rasti antstolį Klaipėdoje: Antstoliai Klaipėdoje 2019-06-29