Civilinės bylos iškėlimas prasideda teismui priėmus ieškinį. Ieškinio priėmimo klausimas teisme išsprendžiamas teismui priimant rezoliuciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis. Tačiau prieš aptariant ieškinį bei aktualią informaciją apie šią civilinio proceso kategoriją, būtina pabrėžti, jog siekiant įgyvendinti savo galimai pažeistas teises teisme, asmuo turi turėti civilinį procesinį veiksnumą, kuris reiškia asmens galėjimą įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą. Civilinis procesinis veiksnumas Lietuvoje priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais) (CPK 38 straipsnio 1 dalis).
Civilinis ieškinys: samprata
Ieškinio samprata nėra tiesiogiai įtvirtinta CPK. Tačiau atsižvelgiant į teisės doktrinoje aptariamas ieškinio sampratas, ieškinį galima apibrėžti kaip suinteresuoto asmens kreipimasį į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilinės, darbo, šeimos ar kitų teisės šakų normomis, su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, patvirtinančiais šias aplinkybes. Ieškinį taip pat galime įvardinti kaip procesinį dokumentą, kuriuo iškeliama civilinė byla.
Reikalavimai ieškiniui
Kadangi bendrąja prasme, ieškinys (civilinis ieškinys) – tai procesinis dokumentas, jis privalo atitikti bendruosius, CPK 111 straipsnyje procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, taip pat specialiuosius, ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Taigi, be CPK 111 straipsnyje nurodytų reikalavimų, ieškinyje taip pat turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų
Ieškinio trūkumai ir su tuo susijusios pasekmės
Pagal CPK 138 straipsnį, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Taigi, jeigu procesiniai dokumentai (tarp jų ir ieškinys) neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui ir tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 115 straipsnio 5 dalis). Svarbu paminėti ir tai, kad netikslumai, tokie kaip klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytą procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
Ieškinio žyminis mokestis
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis, priklausomai nuo iešinyje keliamo reikalavimo, įtvirtintas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose. 2021-10-01