Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo apmokėjimo, darbo funkcijų ir darbovietės, o įsigalioja nuo tada, kai darbuotojas faktiškai pradeda dirbti. Tačiau neretai nutinka, jog viena iš darbo teisinių santykių šalių nori nutraukti darbo sutartį. Kadangi teismų praktikoje darbuotojas yra laikomas ekonomiškai silpnesniąja šalimi, šiame straipsnyje bus aptariami aspektai, kurie gali būti svarbūs tuo atveju, kai darbuotojas savo laisva valia nori nutraukti darbo sutartį.
Darbo kodekso (toliau – DK) 53 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Taigi, vadovaujantis minimu straipsniu, darbo sutartis pasibaigia:
- nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu;
- nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva;
- nutraukus darbo sutartį darbdavio valia;
- nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios;
- mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui;
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos;
- kitais Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.
Taigi, nors darbo sutarties nutraukimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis (darbo sutartis gali būti nutraukta ir kitais, negu Darbo kodekse nurodytais pagrindais), visgi tikslinga aptarti, kaip reikėtų elgtis, kai darbuotojas pats priima sprendimą išeiti iš darbo.
Darbuotojas gali išeiti iš darbo savo iniciatyva be svarbių priežasčių (Darbo kodekso 55 straipsnis). Tokiu atveju, darbuotojui turi būti žinoma, jog nutraukiant Darbo sutartį minėto straipsnio pagrindu, darbuotojas privalo pateikti rašytinės formos pareiškimą darbdaviui įspėjant apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojo pareiškimas turi būti pateiktas raštu (pagal Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalį darytina išvada, kad galima pateikti pranešimą elektroniniu paštu ir tai bus laikoma tinkamu pranešimu apie ketinimą nutraukti darbo sutartį). Be to, svarbu žinoti, jog darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pareiškimo padavimo dienos, o vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. Pažymėtina, kad Darbo kodeksas nenumato, kokiu būdu darbuotojas gali atšauki pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau patartina tai padaryti raštu dėl įrodomosios tokio pranešimo apie darbo sutarties nutraukimo atšaukimą reikšmės.
Darbuotojas gali išeiti iš darbo savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnis). Šio straipsnio paskirtis – suteikti darbuotojui teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių bei gauti kompensaciją. Vadovaujantis minėtu straipsniu, darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Pažymėtina, kad svarbios priežastis yra nurodytos to paties straipsnio 1 dalyje ir jos yra tokios:
1)darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;
2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;
3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog darbuotojui nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 straipsnį, darbuotojas turi teisę į dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Darbo sutarties nutraukimas: ką dar reikėtų žinoti
Darbo sutarties nutraukimo apribojimai. Nepaisant Darbo kodekse numatytų darbo sutarties nutraukimo pagrindų, aptartų aukščiau, svarbu žinoti ir darbo sutarties nutraukimo apribojimus, numatytus Darbo kodekso 61 straipsnyje. Toliau trumpai aptariami minimi apribojimai.
Darbo sutartis su nėsčia darbuotoja darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu (Darbo kodekso 54 straipsnis), jos iniciatyva (Darbo kodekso 55, 56 straipsniai), jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios (Darbo kodekso 60 straipsnis), taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui (Darbo kodekso 69 straipsnis) arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Pagal Darbo kodekso 61 straipsnio 2 dalį, nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta aukščiau, pagrindais. Tai reiškia, kad draudžiama atleisti nėsčią darbuotoją Darbo kodekso 57, 59 straipsniuose nurodytais pagrindais.
Draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnis) ar darbdavio valia (Darbo sutarties 59 straipsnis) darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Tačiau jeigu darbuotojas, pasibaigus privalomojo karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos arbo alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laikotarpiams, neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama Darbo kodekse nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.
Darbo sutarties pasibaigimo įforminimas. Jeigu yra Darbo kodekse ar kitame įstatyme nustatyta priežastis, leidžianti pabaigti darbo sutartį, darbdavys priima sprendimą nutraukti darbo sutartį, o suėjus darbo sutarties terminui arba mirus darbuotojui, konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą. Toks sprendimas pabaigia darbo sutartį jame nurodytą dieną, išskyrus Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu. Sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Darbo santykių pasibaigimo diena yra paskutinė darbuotojo darbo diena, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbuotojo darbe arba kai darbuotojui neleidžiama tą dieną dirbti. Pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Pagal Darbo kodekso 65 straipsnio 8 dalį, esant darbuotojo prašymui, darbdavys per dešimt dienų privalo jam išduoti pažymą apie darbuotojo vykdytą darbo funkciją, jos pradžią ir pabaigą, taip pat gautą darbo užmokestį.
Daugiau apie – IŠĖJIMAS IŠ DARBO 2019-10-30
