Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsnio 1 d. numato 3 atostogų rūšis:
- kasmetines (DK 126-130 straipsniai),
- tikslines (DK 131-137 straipsniai),
- pailgintas, papildomas (DK 138 straipsnis).
Atsižvelgdami į tai, kad aktualiausios kiekvienam darbuotojui yra kasmetinės atostogos, toliau pateikiame kasmetinių atostogų reglamentavimo apžvalgą.
Kasmetinės atostogos. Kasmetinės atostogos pagal darbo kodeksą apibrėžiamos kaip laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. (DK 126 straipsnio 1 d.).
Kasmetinių atostogų trukmė – kiek šių atostogų priklaumo per metus? Kasmetinių atostogų trukmė priklauso nuo to, kiek dienų per savaitę dirbama. Vadovaujantis DK 126 straipsnio 2 d., darbuotojams, dirbantiems penkias darbo dienas per savaitę, suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų, o dirbantiems šešias darbo dienas per savaitę – ne mažiau kaip 24 darbo dienų kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.
Darbo sutarties šalims draudžiama susitarti dėl trumpesnių, negu DK 126 straipsnio 2 d. numatytų kasmetinių atostogų trukmės, tačiau kiti įstatymai, kolektyvinės sutartys ar darbo sutartis gali numatyti ilgesnę atostogų trukmę, negu DK 126 straipsnio 2 d. įtvirtinta įstatyminė atostogų trukmė. Kasmetinių atostogų trukmė skaičiuojama darbo dienomis, todėl švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos (Darbo kodekso 126 straipsnio 4 d.). Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.
Pastebėtina, jog DK 126 straipsnio 2 d. įtvirtinta kasmetinių atostogų trukmė suteikiama už darbo metus, kurie prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios (pavyzdžiui, darbuotojui pradėjus dirbti nuo 2020 m. liepos 1 d., teisė į DK 126 straipsnio 2 d. įtvirtintas visos trukmės kasmetines atostogas darbuotojas įgys 2021 m. liepos 1 d.).
Į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės apmokamos atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitomos dienos, numatytos DK 127 straipsnio 4 d.: faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, darbo dienos komandiruotėje, darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų ir kt. Tokia DK nuostata reiškia, kad, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas, prieš išeidamas nėštumo ir gimdymo atostogų, buvo išnaudojęs visas sukauptas kasmetines atostogas, per nėštumo ir gimdymo atostogų laiką kasmetinės atostogos darbuotojui kaupsis ir grįžęs iš nėštumo ir gimdymo atostogų, darbuotojas turės sukaupęs tam tikrą dalį kasmetinių atostogų.
Kasmetinių atostogų pakeitimas pinigine kompensacija. Pastebėtina, kad darbo sutarties šalims draudžiama susitarti dėl kasmetinių atostogų pakeitimo pinigine kompensacija, išskyrus vienintelį atvejį, numatytą DK 127 straipsnio 6 d., t. y., darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį.
Kasmetinių apmokamų atostogų suteikimas. Kasmetinės atostogos pagal darbo kodeksą turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus (DK 128 straipsnio 2 d.). Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės apmokamos atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.
Atostoginiai – kiek priklauso? Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Taigi, atostoginiais laikomas užmokestis už kasmetinių atostogų laiką, kadangi už kitų, DK 125 straipsnio 1 dalyje nurodytų atostogų rūšių apmokėjimo tvarka yra kitokia. Pagal bendrą taisyklę, atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Tačiau esant darbuotojo atskiram prašymui, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai gali būti mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Atostoginių mokėjimo vėlavimo pasekmės. Pagal DK 130 straipsnio 4 d., jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų (pavyzdžiui, darbuotojas atostogauja savaitę nuo trečiadienio, taigi, atostoginių sumokėjimo diena – antradienis, tačiau darbdavys sumoka atostoginius penktadienį, vėluodamas 3 dienas, todėl darbuotojas, grįžęs po atostogų trečiadienį, per tris darbo dienas (per trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį) turi teisę pateikti prašymą dėl 3 dienų, kurias darbdavys vėlavo sumokėti atostoginius, pridėjimo prie kitų kasmetinių atostogų.
Straipsnis atnaujintas, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso aktualia redakcija nuo 2023-06-01.
Atostogų prašymai – raskite tinkamą formą ir užpildę pateikite ją darbdaviui. 2021-05-28