Teisininkų gretose dažnai galima išgirsti terminą „teismų praktika“, be to, šis terminas vis dažniau naudojamas mokslinėse publikacijose bei jurisprudencijoje. Bendriausia prasme teismų praktika reiškia teismų vykdomą veiklą, kurios procese formuojamos tam tikros teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės. Atsižvelgiant į išaugusį šios sąvokos populiarumą, šioje publikacijoje bus atskleista teismų praktikos reikšmė bei ją formuoti turintys teisę subjektai, jų kompetencija ir vaidmuo šioje srityje.
Teismų praktiką formuojantys subjektai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 23 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Į Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnyje, kurioje įtvirtinama, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkcija reiškia, kad plėtodamas ir užtikrinant vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bendrosios kompetencijos teismuose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia teismų praktikos apibendrinimus, apžvalgas, viešai skelbia informaciją apie savo veiklą.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį, Lietuvoje gali būti steigiami specializuoti teismai. Ši konstitucinė nuostata buvo įgyvendinta 1999 m. Lietuvoje įsteigus administracinius teismus. Taigi, formuojant teismų praktiką administracinėse bylose, svarbus administracinių teismų vaidmuo. Pagal Teismų įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus privalo atsižvelgti valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 31 straipsnio 3 dalis) Plėtodamas ir užtikrindamas vienodą teisės aiškinimą ir taikymą administraciniuose teismuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia teismų praktikos apibendrinimus, apžvalgas, viešai skelbia informaciją apie savo veiklą.
Teismų praktikos reikšmė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas konstitucinę doktriną ir pasisakydamas dėl teismų praktikos svarbos ir reikšmės, yra pažymėjęs, jog yra būtina užtikrinti teismų praktikos vienodumą, nuoseklumą ir neprieštaringumą siekiant užtikrinti teisingumo vykdymą. Kaip vienas iš būtinų teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo), taigi ir jurisprudencijos tęstinumo, užtikrinimo sąlygų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje yra įvardijamas visų grandžių bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų precedentų prieinamumas, kurį lemia atitinkamų informacinių sistemų sukūrimas, organizacinių bei techninių galimybių teismams (teisėjams) susipažinti su analogiškose bylose anksčiau priimtais teismų sprendimais – precedentais analogiškose bylose užtikrinimas.
Skaitykite toliau – TEISĖJAI: KOKIA TAI PROFESIJA 2022-01-27