Teisine prasme valstybės tarnyba suprantama kaip teisės normų, reglamentuojančių santykius, atsirandančius valstybės tarnyboje, visuma. Pagrindinis tokius santykius reglamentuojantis teisės aktas – Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ), kuriame įtvirtinti pagrindiniai valstybės tarnybos principai (VTĮ 3 straipsnis), valstybės tarnautojo teisės ir pareigos (VTĮ 16-20 straipsniai), atsakomybė (VTĮ 32-41 straipsniai), darbo užmokestis (VTĮ 28-30 straipsniai), socialinės ir kitos garantijos (VTĮ 42-50 straipsniai), valstybės tarnybos valdymo teisiniai pagrindai (VTĮ 52-55 straipsniai).
Pagal VTĮ 2 straipsnio 10 dalį, valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje. Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos arba užtikrinamas diplomatinės tarnybos institucijų funkcionavimas, arba padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas (VTĮ 2 straipsnio 11 dalis).
Valstybės tarnautojų rūšys. VTĮ įtvirtintas reglamentavimas sudaro pagrindą valstybės tarnautojus suskirstyti į tokias grupes: įstaigos vadovai (VTĮ 2 straipsnio 1 dalis); karjeros valstybės tarnautojai (2 straipsnio 2 dalis); politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai (VTĮ 2 straipsnio 6 dalis); statutiniai valstybės tarnautojai (VTĮ 2 straipsnio 7 dalis). Toks skirstymas lemia specifinį reguliavimą, pavyzdžiui, skirtinga priėmimo į pareigas tvarka (VTĮ 12-14 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad nors statutinių valstybių tarnautojų sąvoka yra įtvirtinta VTĮ, statutiniams valstybės tarnautojams nėra taikomas VTĮ, kadangi jų tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, darbo užmokesčio, socialinių garantijų, atleidimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas.
Pagrindiniai valstybės tarnautojui keliami reikalavimai, numatyti VTĮ. Valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Nors nepriekaištingos reputacijos sąvokos VTĮ nepateikia, tačiau VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardinti atvejai, kuomet valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. VTĮ taip pat įtvirtinti bendrieji reikalavimai valstybės tarnautojams: pilietybės (VTĮ 9 straipsnio. 1 dalies 1 punktas), valstybinės kalbos mokėjimo (VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas), amžiaus (ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kuriems 65 metų amžiaus maksimali riba nėra privaloma, t. y., šie tarnautojai pareigas gali eiti, būdami ir vyresni negu 65 metų) (VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei aukštojo išsilavinimo (universitetinio ar koleginio) (VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kam nėra taikomas VTĮ? Pažymėtina, kad VTĮ nėra taikomas 5 straipsnio 6 dalyje nurodytiems subjektams.
Valstybės tarnautojo atsakomybė. Dar viena VTĮ reguliuojama sritis – valstybės tarnautojų atsakomybė, kuri gali būti tarnybinė (VTĮ 32-36 straipsniai) ir materialinė (VTĮ 38 straipsnis). Tarnybinė atsakomybė yra taikoma už tarnybinius nusižengimus. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 32 straipsnio 1 dalis). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iš pareigų (VTĮ 33 straipsnio 3 dalis). VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet bus laikoma, jog valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį jam gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Materialinė atsakomybė yra taikoma už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą. Materialinės atsakomybės sąlygos ir jos atlyginimo tvarka detalizuotos VTĮ 38 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad nors VTĮ yra įtvirtintos tik dvi valstybės tarnautojų atsakomybės rūšys, tačiau paminėtina ir trečioji, VTĮ nereglamentuota atsakomybės rūšis – baudžiamoji (BK 225-229 straipsniai). 2021-04-29