Atsisiųskite – Civilinis-kodeksas.doc
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIS KODEKSAS
PIRMOJI KNYGA
BENDROSIOS NUOSTATOS
I DALIS
CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR JŲ TAIKYMAS
I SKYRIUS
CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR JŲ REGLAMENTUOJAMI SANTYKIAI
1.1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuojami santykiai
KEISTA:
2011 10 13 įstatymu Nr. XI-1619 (nuo 2011 12 01)
(Žin., 2011, Nr. 129-6108)
1.2 straipsnis. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai
1.3 straipsnis. Civilinės teisės šaltiniai
KEISTA:
2004 04 27 įstatymu Nr. IX-2172 (nuo 2004 04 30)
(Žin., 2004, Nr. 72-2495)
KEISTA:
2004 04 27 įstatymu Nr. IX-2172 (nuo 2004 04 30)
(Žin., 2004, Nr. 72-2495)
KEISTA:
(Žin., 2004, Nr. 72-2495)
(Žin., 2011, Nr. 85-4130)
1.4 straipsnis. Papročiai
1.5 straipsnis. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
1.6 straipsnis. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas
Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
1.7 straipsnis. Civilinių įstatymų galiojimas
1.8 straipsnis. Įstatymo ir teisės analogija
1.9 straipsnis. Civilinio kodekso normų aiškinimo principai
II SKYRIUS
TARPTAUTINĖ PRIVATINĖ TEISĖ
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1.10 straipsnis. Užsienio teisės taikymas
1.11 straipsnis. Užsienio teisės taikymo apribojimas
1.12 straipsnis. Užsienio teisės turinio nustatymas
1.13 straipsnis. Tarptautinės sutartys
1.14 straipsnis. Atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai į trečiosios valstybės teisę (renvoi)
ANTRASIS SKIRSNIS
FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINIAM TEISINIAM STATUSUI TAIKYTINA TEISĖ
1.15 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis teisnumas
1.16 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
1.17 straipsnis. Draudimas remtis neveiksnumu
1.18 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės pripažinimas nežinia kur esančiais ar paskelbimas mirusiais
Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės pripažįstami nežinia kur esančiais ir paskelbiami mirusiais pagal valstybės, kurios teritorijoje buvo paskutinė žinoma jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teisę.
TREČIASIS SKIRSNIS
JURIDINIAMS ASMENIMS AR KITOMS ORGANIZACIJOMS TAIKYTINA TEISĖ
1.19 straipsnis. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teisnumas
1.20 straipsnis. Klausimai, reglamentuojami pagal taikytiną teisę
1) juridinio asmens ar kitos organizacijos teisinė forma ir statusas;
2) juridinio asmens ar kitos organizacijos steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas;
3) juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas;
4) juridinio asmens ar kitos organizacijos organų sistema ir jų kompetencija;
5) juridinio asmens ar kitos organizacijos civilinė atsakomybė;
6) juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovavimas;
7) įstatymų ir steigimo dokumentų pažeidimo teisinės pasekmės.
1.21 straipsnis. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams taikytina teisė
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
1.22 straipsnis. Juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovams ir jų civilinei atsakomybei taikytina teisė
1.23 straipsnis. Valstybei ir jos institucijoms, savivaldybėms ir jų institucijoms kaip civilinių teisinių santykių subjektams taikoma teisė
Valstybės ir jos institucijų, savivaldybių ir jų institucijų civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybės teisę.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŠEIMOS TEISINIAMS SANTYKIAMS TAIKYTINA TEISĖ
1.24 straipsnis. Susitarimui tuoktis taikytina teisė
1.25 straipsnis. Teisė, taikytina santuokos sudarymo sąlygoms
1.26 straipsnis. Santuokos sudarymo tvarkai taikytina teisė
Santuokos sudarymo tvarka nustatoma pagal santuokos sudarymo vietos valstybės teisę. Santuoka taip pat pripažįstama galiojančia, jeigu jos sudarymo tvarka atitinka bent vieno sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės arba valstybės, kurios pilietis jis buvo santuokos sudarymo metu, teisės reikalavimus.
1.27 straipsnis. Asmeniniams sutuoktinių santykiams taikytina teisė
1.28 straipsnis. Turtiniams sutuoktinių santykiams taikytina teisė
1.29 straipsnis. Gyvenimui skyrium (separacijai) ir santuokos nutraukimui taikytina teisė
1.30 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia, jos nutraukimo ir gyvenimo skyrium (separacijos) bylų jurisdikcija
Santuokos pripažinimo negaliojančia, jos nutraukimo ir gyvenimo skyrium (separacijos) bylos priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytais atvejais.
1.31 straipsnis. Vaikų kilmės nustatymui (legitimacijai) taikytina teisė
1.32 straipsnis. Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiams taikytina teisė
1.33 straipsnis. Įvaikinimo santykiams taikytina teisė
1.34 straipsnis. Nepilnamečių gynimui, jų globai ir rūpybai taikytina teisė
Nepilnamečių gynimui, jų globai ir rūpybai taikytina teisė nustatoma pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją dėl valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės nepilnamečių teisių gynimo srityje.
1.35 straipsnis. Pilnamečių šeimos narių globai ir rūpybai taikytina teisė
1.36 straipsnis. Šeimos narių tarpusavio išlaikymo (alimentiniams) santykiams taikytina teisė
Šeimos narių tarpusavio išlaikymo (alimentiniams) santykiams taikytina teisė nustatoma pagal 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvenciją dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės.
PENKTASIS SKIRSNIS
SUTARTINĖMS PRIEVOLĖMS TAIKYTINA TEISĖ
1.37 straipsnis. Sutartinėms prievolėms taikytina teisė
1) šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, labiausiai būdingą tai sutarčiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ar centrinė administracija. Jeigu prievolė yra labiau susijusi su prievolės šalies verslo vietos valstybės teise, taikoma verslo vietos valstybės teisė;
2) nekilnojamojo daikto buvimo vieta, kai sutarties dalykas yra teisė į nekilnojamąjį daiktą ar teisė naudoti nekilnojamąjį daiktą;
3) vežėjo pagrindinė verslo vieta vežimo sutarties sudarymo metu, jeigu toje pat valstybėje, kur yra vežėjo pagrindinė verslo vieta, buvo pakrauti kroviniai ar yra krovinio siuntėjo pagrindinė buveinė arba krovinio išsiuntimo vieta.
1.38 straipsnis. Sandorio formai taikytina teisė
KEISTA:
2013 12 19 įstatymu Nr. XII-700 (nuo 2014 06 13)
(TAR, 2014, Nr. 2014-00069)
1.39 straipsnis. Užsienio teisės taikymo vartojimo sutartims ypatumai
2013 12 19 įstatymu Nr. XII-700 (nuo 2014 06 13)
(TAR, 2014, Nr. 2014-00069)
1) vartojimo sutartis buvo sudaryta jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje pagal specialią ofertą ar reklamą toje šalyje;
2) vartotojas buvo kitos sutarties šalies paskatintas vykti į užsienio valstybę sudaryti sutarties;
3) kita šalis ar jos atstovas gavo užsakymą iš vartotojo šio nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje.
1.40 straipsnis. Įgaliojimo formai, galiojimo terminui ir turiniui taikytina teisė
Įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė. Įgaliojimo galiojimo terminas, jeigu nenurodytas įgaliojime, taip pat atstovo teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė bei jų atsakomybė tretiesiems asmenims yra nustatoma pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę.
1.41 straipsnis. Dovanojimo sutartims taikytina teisė
1.42 straipsnis. Reikalavimo perleidimui ar skolos perkėlimui taikytina teisė
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
PADARYTOS ŽALOS (DELIKTINĖMS) PRIEVOLĖMS TAIKYTINA TEISĖ
1.43 straipsnis. Dėl padarytos žalos atsirandančioms prievolėms taikytina teisė
1.44 straipsnis. Eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimui taikytina teisė
Reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės.
1.45 straipsnis. Reikalavimams atlyginti asmeninėms neturtinėms teisėms padarytą žalą taikytina teisė
1.46 straipsnis. Reikalavimams atlyginti nesąžininga konkurencija padarytą žalą taikytina teisė
Reikalavimams atlyginti nesąžininga konkurencija padarytą žalą taikoma valstybės, kurios rinkoje atsirado nesąžiningos konkurencijos neigiamos pasekmės, teisė. Jeigu nesąžininga konkurencija pažeidė tik pavienio asmens interesus, taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra nukentėjusiojo verslo vieta, teisė.
1.47 straipsnis. Skolininkų daugetas
Jeigu žalą padarė keli asmenys, taikytina teisė nustatoma atskirai kiekvienam iš jų pagal šio kodekso 1.43 straipsnio nuostatas.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
DAIKTINĖMS TEISĖMS TAIKYTINA TEISĖ
1.48 straipsnis. Nuosavybės teisiniams santykiams taikytina teisė
1.49 straipsnis. Šalių teisė pasirinkti kilnojamajam daiktui taikytiną teisę
1.50 straipsnis. Teisės į kilnojamąjį daiktą suvaržymams taikytina teisė
1.51 straipsnis. Įkeitimui taikytina teisė
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
INTELEKTINEI NUOSAVYBEI TAIKYTINA TEISĖ
1.52 straipsnis. Su intelektinės nuosavybės teise susijusioms sutartims taikytina teisė
1.53 straipsnis. Intelektinės nuosavybės teisės ir jų gynimui taikytina teisė
DEVINTASIS SKIRSNIS
KITOKIOMS PRIEVOLĖMS TAIKYTINA TEISĖ
1.54 straipsnis. Dėl turto nepagrįsto įgijimo ar sutaupymo atsirandančioms prievolėms taikytina teisė
1.55 straipsnis. Vienašaliams sandoriams taikytina teisė
Vienašaliams sandoriams taikoma valstybės, kurioje jie buvo sudaryti, teisė.
1.56 straipsnis. Vertybiniams popieriams taikytina teisė
1.57 straipsnis. Atsiskaitymų valiutai taikytina teisė
1.58 straipsnis. Kitais pagrindais atsirandančioms prievolėms taikytina teisė
Dėl kito asmens reikalų tvarkymo atsirandančioms prievolėms ir kitais šiame skyriuje nenumatytais pagrindais atsirandančioms prievolėms taikoma valstybės, kurioje buvo prievolių atsiradimo pagrindas, teisė.
1.59 straipsnis. Ieškinio senačiai taikytina teisė
Ieškinio senatis nustatoma pagal teisę, kuri taikoma civilinių teisinių santykių dalyvių teisėms ir pareigoms nustatyti.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PAVELDĖJIMO SANTYKIAMS TAIKYTINA TEISĖ
1.60 straipsnis. Veiksnumas pagal testamentą
Testatoriaus galėjimas sudaryti, pakeisti ar panaikinti testamentą nustatomas pagal testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę. Jeigu asmuo nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo ar ją nustatyti neįmanoma, tai galėjimas sudaryti testamentą nustatomas pagal jo sudarymo vietos valstybės teisę.
1.61 straipsnis. Testamento forma
1.62 straipsnis. Kitiems paveldėjimo teisės santykiams taikytina teisė
II DALIS
SANDORIAI
III SKYRIUS
SANDORIŲ SAMPRATA IR FORMA
1.63 straipsnis. Sandorių samprata ir rūšys
1.64 straipsnis. Valios išreiškimo forma
1.65 straipsnis. Valios išreiškimas viešu skelbimu
KEISTA:
2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1484 (nuo 2011 10 01)
(Žin., 2011, Nr. 85-4130)
1.66 straipsnis. Sąlyginis sandoris
1.67 straipsnis. Nesąžiningo sukliudymo ar padėjimo sąlygai atsirasti pasekmės
1.68 straipsnis. Kitos sąlyginio sandorio pasekmės
1.69 straipsnis. Sandorio sudarymo vieta
1.70 straipsnis. Sandorių sudarymo tvarka
1.71 straipsnis. Sandorių forma
1.72 straipsnis. Žodinė sandorių forma
1.73 straipsnis. Rašytinė sandorių forma
1) fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu;
KEISTA:
2014 10 16 įstatymu Nr. XII-1240 (nuo 2015 01 01)
(TAR, 2014, Nr. 2014-14518)
2) juridinių asmenų steigimo sandoriai, išskyrus ūkinių bendrijų steigimo sandorius, kurie turi būti sudaromi notarine forma;
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
3) prekių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys;
4) draudimo sutartys;
5) arbitražiniai susitarimai;
6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys;
7) preliminarinės sutartys;
8) asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys;
9) taikos sutartys;
10) motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys;
KEISTA:
2015 06 23 įstatymu Nr. XII-1851 (nuo 2015 11 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-10597)
11) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.
KEISTA:
2015 06 23 įstatymu Nr. XII-1851 (nuo 2015 11 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-10597)
1.74 straipsnis. Notarinė sandorių forma
1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip;
KEISTA:
2012 05 10 įstatymu Nr. XI-2001 (nuo 2013 03 01)
(Žin., 2012, Nr. 57-2824)
2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);
3) uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį;
KEISTA:
(TAR, 2014, Nr. 2014-12715)
(TAR, 2017, Nr. 2017-12060)
4) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
KEISTA:
2014 09 18 įstatymu Nr. XII-1091 (nuo 2015 01 01)
(TAR, 2014, Nr. 2014-12715)
1.75 straipsnis. Teisinė sandorių registracija
1.76 straipsnis. Rašytinės formos sandorių pasirašymas
1.77 straipsnis. Kitokios, negu įstatymo leidžiama, formos sandorių sudarymas
IV SKYRIUS
NEGALIOJANTYS SANDORIAI
1.78 straipsnis. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
1.79 straipsnis. Nuginčijamo sandorio patvirtinimas
1) sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė;
2) pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį;
3) užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą;
4) visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises.
1.80 straipsnis. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
1.81 straipsnis. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas
1.82 straipsnis. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas
1.83 straipsnis. Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio juridinio asmens vardu sudaryto sandorio teisinės pasekmės
1.84 straipsnis. Neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1923 (nuo 2019 05 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00856)
1.85 straipsnis. Ribotai veiksnaus fizinio asmens ir fizinio asmens, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, nesinaudojant pagalba sudarytų sandorių pripažinimas negaliojančiais
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1923 (nuo 2019 05 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00856)
1.86 straipsnis. Tariamojo sandorio negaliojimas
1.87 straipsnis. Apsimestinio sandorio negaliojimas
1.88 straipsnis. Nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu
1.89 straipsnis. Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu
1.90 straipsnis. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu
1.91 straipsnis. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu
1.92 straipsnis. Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas
Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis).
1.93 straipsnis. Sandorio negaliojimas dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo
1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;
2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės;
3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;
4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
1.94 straipsnis. Reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymo teisinės pasekmės
Įstatymų nustatyto reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančio, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus.
1.95 straipsnis. Momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu
1.96 straipsnis. Sandorio dalies negaliojimo pasekmės
Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.
III DALIS
CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI
V SKYRIUS
CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ SAMPRATA IR RŪŠYS
1.97 straipsnis. Civilinių teisių objektų rūšys
1.98 straipsnis. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai
1.99 straipsnis. Daiktų, kaip civilinių teisių objektų, rūšys
1.100 straipsnis. Pinigai
Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė.
1.101 straipsnis. Vertybiniai popieriai
1.102 straipsnis. Akcija
1.103 straipsnis. Obligacija
Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises.
1.104 straipsnis. Čekis
Čekis, kaip vertybinis popierius, – tai čekio davėjo surašytas tam tikros formos pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą pinigų sumą čekio turėtojui.
1.105 straipsnis. Vekselis
KEISTA:
2014 09 18 įstatymu Nr. XII-1091 (nuo 2015 01 01)
(TAR, 2014, Nr. 2014-12715)
1.106 straipsnis. Konosamentas
1.107 straipsnis. Indėlių liudijimai (sertifikatai)
1.108 straipsnis. Valstybės skolinis įsipareigojimas
Valstybės skolinis įsipareigojimas – tai pareikštinis vertybinis popierius, patvirtinantis, kad jo turėtojas yra paskolinęs valstybei tam tikrą pinigų sumą, ir suteikiantis teisę gauti jame numatytą sumą ir palūkanas per visą šio vertybinio popieriaus turėjimo laiką.
1.109 straipsnis. Žemės sklypas ir kiti ištekliai
Civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai.
1.110 straipsnis. Įmonės ir turtiniai kompleksai
1.111 straipsnis. Intelektinės veiklos rezultatai
KEISTA:
2018 04 26 įstatymu Nr. XIII-1127 (nuo 2018 06 01)
(TAR, 2018, Nr. 2018-07479)
Civilinių teisių objektais laikomi mokslo, literatūros ir meno kūriniai, patentai, prekių ženklai, dizainas ir kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti kuria nors objektyvia forma. Patentai, prekių ženklai, dizainas ir kiti intelektinės veiklos rezultatai civilinių teisių objektais tampa nuo to momento, kai jie intelektinės veiklos rezultatais pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka.
1.112 straipsnis. Turtinės teisės
1.113 straipsnis. Veiksmai ir jų rezultatai
Civilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai ir jų rezultatai (krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimai ir kt.).
1.114 straipsnis. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės
1.115 straipsnis. Asmeninės neturtinės teisės
1.116 straipsnis. Komercinė ir profesinė paslaptis
KEISTA:
2018 04 26 įstatymu Nr. XIII-1127 (nuo 2018 06 01)
(TAR, 2018, Nr. 2018-07479)
1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;
2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta;
3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.
1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių;
2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;
3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis;
4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas;
5) kita įstatymų nustatyta informacija.
IV DALIS
TERMINAI
VI SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1.117 straipsnis. Termino apibrėžimas
1.118 straipsnis. Termino pradžia
1.119 straipsnis. Metais ir mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga
1.120 straipsnis. Savaitėmis skaičiuojamo termino pabaiga
Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.
1.121 straipsnis. Oficialių švenčių ir ne darbo dienų įskaitymas
1.122 straipsnis. Veiksmų atlikimas paskutinę termino dieną
1.123 straipsnis. Termino teisinė reikšmė
1) skolininkui iškeliama bankroto byla;
2) skolininkas sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą;
3) skolininkas nepateikia prievolės įvykdymo užtikrinimo, kurį jis privalėjo pateikti.
VII SKYRIUS
IEŠKINIO SENATIS
1.124 straipsnis. Ieškinio senaties samprata
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.
1.125 straipsnis. Ieškinio senaties terminai
1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo;
2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų.
1.126 straipsnis. Ieškinio senaties taikymas
1.127 straipsnis. Ieškinio senaties termino pradžia
1.128 straipsnis. Ieškinio senaties terminas pasikeitus prievolės asmenims
Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
1.129 straipsnis. Ieškinio senaties termino sustabdymas
1) jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga);
2) jeigu Vyriausybė nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas);
3) jeigu ieškovas arba atsakovas tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;
4) jeigu neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas;
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
5) jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai;
6) jeigu prievolės šalys yra globėjas ir globotinis, rūpintojas ir rūpintinis;
7) jeigu prievolės šalys yra tėvai ir nepilnamečiai jų vaikai;
8) jeigu sustabdomas įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio ginčo santykius, veikimas.
1.130 straipsnis. Ieškinio senaties termino nutraukimas
1.131 straipsnis. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
1.132 straipsnis. Sutrumpintų ieškinio senaties terminų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
Ieškinio senaties terminų sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo taisyklės (šio kodekso 1.129–1.131 straipsniai) taikomos taip pat ir sutrumpintiems ieškinio senaties terminams, jeigu įstatymai nenumato ko kita.
1.133 straipsnis. Pasekmės, atsirandančios skolininkui įvykdžius pareigą po to, kai ieškinio senaties terminas pasibaigė
Skolininkas, įvykdęs pareigą po to, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas, neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nors vykdydamas jis ir nežinojo, kad senaties terminas yra pasibaigęs.
1.134 straipsnis. Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma
KEISTA:
2011 06 09 įstatymu Nr. XI-1441 (nuo 2011 06 18)
(Žin., 2011, Nr. 74-3545)
Ieškinio senatis netaikoma:
1) iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
2) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ar kitas kredito įstaigas;
3) reikalavimams atlyginti dėl Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 8 dalyje nurodytų nusikaltimų atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą;
4) kitų įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams.
1.135 straipsnis. Ieškinio senaties taikymas papildomiems reikalavimams
Pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai (netesybos, įkeitimas, laidavimas ir kt.), nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs.
V DALIS
CIVILINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS
VIII SKYRIUS
CIVILINIŲ TEISŲ ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI IR JŲ GYNIMO BŪDAI
1.136 straipsnis. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
1) iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių;
2) iš teismų sprendimų;
3) iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes;
4) kaip intelektinės veiklos rezultatai;
5) dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo;
6) dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes.
1.137 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
1.138 straipsnis. Civilinių teisių gynimas
Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais:
1) pripažindamas tas teises;
2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį;
3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys);
4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra;
5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį;
6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius);
7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;
8) kitais įstatymų numatytais būdais.
1.139 straipsnis. Savigyna
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIS KODEKSAS
ANTROJI KNYGA
ASMENYS
I DALIS
FIZINIAI ASMENYS
I SKYRIUS
FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINIS TEISNUMAS IR VEIKSNUMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
TEISNUMAS
2.1 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo samprata
Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims.
2.2 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo atsiradimas ir išnykimas
2.3 straipsnis. Fizinio asmens gimimo ir mirties momentas
2.4 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys
ANTRASIS SKIRSNIS
VEIKSNUMAS
2.5 straipsnis. Fizinių asmenų civilinis veiksnumas
2.6 straipsnis. Neleistinumas apriboti fizinių asmenų civilinį teisnumą ar veiksnumą įstatymuose nenumatytais pagrindais
2.7 straipsnis. Nepilnamečių iki keturiolikos metų civilinis veiksnumas
2.8 straipsnis. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų civilinis veiksnumas
2.9 straipsnis. Nepilnamečių pripažinimas veiksniais (emancipacija)
TREČIASIS SKIRSNIS
FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS NEVEIKSNIU AR RIBOTAI VEIKSNIU
2.10 straipsnis. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1923 (nuo 2019 05 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00856)
2.101 straipsnis. Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2018 12 11 įstatymu Nr. XIII-1742 (nuo 2019 07 01)
(TAR, 2018, Nr. 2018-20715)
2.11 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1923 (nuo 2019 05 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00856)
2.111 straipsnis. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras
KEISTA:
(Žin., 2010, Nr. 126-6456)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2016 06 29 įstatymu Nr. XII-2544 (nuo 2016 07 15)
(TAR, 2016, Nr. 2016-20313)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
FIZINIO ASMENS NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA IR GYVENAMOJI VIETA
2.12 straipsnis. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta
2.13 straipsnis. Neveiksnių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
2.14 straipsnis. Nepilnamečių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta
2.15 straipsnis. Sandorio šalių teisė pasirinkti nuolatinę gyvenamąją vietą
Sandorio šalys turi teisę raštu pasirinkti nuolatinę gyvenamąją vietą sandoriui vykdyti ir iš to sandorio kylančioms teisėms įgyvendinti.
2.16 straipsnis. Fizinio asmens gyvenamoji vieta
2.17 straipsnis. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai
PENKTASIS SKIRSNIS
CIVILINĖS BŪKLĖS AKTAI
2.18 straipsnis. Civilinės būklės aktų valstybinė registracija
Valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus:
1) asmens gimimą;
2) asmens mirtį;
3) santuokos sudarymą;
4) santuokos nutraukimą;
5) įvaikinimą;
6) tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą;
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
7) vardo ir pavardės pakeitimą;
8) asmens lyties pakeitimą;
9) partnerystę.
2.19 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
SPECIFINĖS FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINĖS TEISĖS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS
2.20 straipsnis. Teisė į vardą
2.21 straipsnis. Teisės į vardą gynimas
2.22 straipsnis. Teisė į atvaizdą
2.23 straipsnis. Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą
2.24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo gynimas
2.25 straipsnis. Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
2.26 straipsnis. Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvę
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1923 (nuo 2019 05 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00856)
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1923 (nuo 2019 05 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00856)
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1923 (nuo 2019 05 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00856)
2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį
III SKYRIUS
FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS NEŽINIA KUR ESANČIU AR PASKELBIMAS MIRUSIU
2.28 straipsnis. Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu
2.29 straipsnis. Nežinia kur esančio fizinio asmens turto apsauga
2.30 straipsnis. Sprendimo pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu panaikinimas
2.31 straipsnis. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu
2.32 straipsnis. Paskelbto mirusiu fizinio asmens atsiradimo pasekmės
II DALIS
JURIDINIAI ASMENYS
IV SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2.33 straipsnis. Juridinio asmens sąvoka
KEISTA:
(Žin., 2009, Nr. 93-3965)
(TAR, 2018, Nr. 2018-01007)
2.34 straipsnis. Viešieji ir privatieji asmenys
2.35 straipsnis. Valstybė ir savivaldybės
2.36 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas civiliniuose santykiuose
2.37 straipsnis. Religinės bendruomenės ir bendrijos
2.38 straipsnis. Profesinės sąjungos
KEISTA:
2010 06 04 įstatymu Nr. XI-881 (nuo 2010 06 19)
(Žin., 2010, Nr. 71-3554)
KEISTA:
2013 06 13 įstatymu Nr. XII-365 (nuo 2013 06 28)
(Žin., 2013, Nr. 68-3406)
2.39 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimas
2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas
2.41 straipsnis. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas
2.42 straipsnis. Teisė į juridinio asmens pavadinimą
2.43 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo keitimas
2.44 straipsnis. Juridinio asmens dokumentuose nurodoma informacija
1) juridinio asmens pavadinimas;
2) juridinio asmens teisinė forma;
3) juridinio asmens buveinė;
4) juridinio asmens kodas;
5) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį.
2012 03 29 įstatymu Nr. XI-1953 (nuo 2012 04 14)
(Žin., 2012, Nr. 44-2146)
KEISTA:
2013 07 02 įstatymu Nr. XII-503 (nuo 2013 07 13)
(Žin., 2013, Nr. 75-3774)
2.45 straipsnis. Juridinio asmens dalyvis
Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.
2.46 straipsnis. Juridinių asmenų steigimo dokumentai
KEISTA:
2016 06 02 įstatymu Nr. XII-2398 (nuo 2016 10 01)
(TAR, 2016, Nr. 2016-15659)
KEISTA:
2014 07 17 įstatymu Nr. XII-1064 (nuo 2015 01 01)
(TAR, 2014, Nr. 2014-10462)
2.47 straipsnis. Juridinio asmens įstatai
1) juridinio asmens pavadinimas;
2) juridinio asmens teisinė forma;
3) NETEKO GALIOS:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
4) juridinio asmens veiklos tikslai;
5) juridinio asmens dalyvių susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka;
6) juridinio asmens organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka arba, jei organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises įgyvendina per juridinio asmens dalyvį, – juridinio asmens dalyvis;
7) juridinio asmens steigimo dokumentų keitimo tvarka;
8) juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
9) kitos įstatymų, juridinio asmens steigėjo ar dalyvio nustatytos nuostatos.
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
2.48 straipsnis. Juridinių asmenų turtas
2.49 straipsnis. Juridinio asmens buveinė
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
2.50 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
2.51 straipsnis. Juridinio asmens veiklos laikotarpis
2.52 straipsnis. Juridinio asmens finansiniai metai
2.53 straipsnis. Juridinio asmens filialas
2.54 straipsnis. Juridinio asmens filialo nuostatai
1) filialo pavadinimas;
2) NETEKO GALIOS:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
3) filialo veiklos tikslai;
4) filialo valdymo organas ir jo kompetencija;
5) filialo veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
6) kitos įstatymų ar juridinio asmens nustatytos nuostatos.
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
2.55 straipsnis. Filialų reglamentavimas
KEISTA:
(Žin., 2004, Nr. 72-2495)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
2.56 straipsnis. Juridinio asmens atstovybė
2.57 straipsnis. Juridinio asmens atstovybės nuostatai
1) atstovybės pavadinimas;
2) atstovybės buveinė;
3) atstovybės veiklos tikslai;
4) atstovybės valdymo organas ir jo kompetencija;
5) atstovybės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
6) kitos įstatymų ar juridinio asmens nustatytos nuostatos.
2.58 straipsnis. Juridinio asmens atstovybės reglamentavimas
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
V SKYRIUS
JURIDINIO ASMENS STEIGIMAS
2.59 straipsnis. Juridinio asmens steigimo tvarka
Juridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka. Steigimo procedūros klausimus, kurių nereglamentuoja įstatymai, gali nustatyti steigėjai.
2.60 straipsnis. Juridinio asmens steigėjai
2.61 straipsnis. Sandoriai iki juridinio asmens įsteigimo
KEISTA:
2004 04 27 įstatymu Nr. IX-2172 (nuo 2004 04 30)
(Žin., 2004, Nr. 72-2495)
2.62 straipsnis. Juridinių asmenų registras
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
2.63 straipsnis. Juridinio asmens įsteigimo momentas
2.64 straipsnis. Juridinių asmenų registravimas
1) nustatytos formos prašymas įregistruoti juridinį asmenį;
2) juridinio asmens steigimo dokumentai;
3) licencija, jei pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo;
4) dokumentai, patvirtinantys registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Šiuos dokumentus surašo ar tvirtina notaras, išskyrus juridinių asmenų registro nuostatų numatytais atvejais;
5) NETEKO GALIOS:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
6) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
2.65 straipsnis. Juridinio asmens kodas
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
Juridinį asmenį įregistravęs registro tvarkytojas juridiniam asmeniui suteikia juridinio asmens kodą ir išduoda juridinių asmenų registro išrašą.
2.66 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys
1) juridinio asmens pavadinimas;
2) juridinio asmens teisinė forma;
3) juridinio asmens kodas;
4) juridinio asmens buveinė (adresas);
5) juridinio asmens organai;
6) juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta);
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
7) juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos;
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
8) juridinio asmens filialai ir atstovybės (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių valdymo organų nariai);
9) juridinio asmens veiklos apribojimai;
10) juridinio asmens teisinis statusas;
11) juridinio asmens pasibaigimas;
12) juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos;
13) juridinio asmens finansiniai metai;
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
14) kiti įstatymų numatyti duomenys.
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
KEISTA:
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
(TAR, 2014, Nr. 2014-10462)
(TAR, 2018, Nr. 2018-09076)
2.67 straipsnis. Asmenys, atsakingi už juridinio asmens dokumentų ir registro duomenų pateikimą registro tvarkytojui
Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.
2.68 straipsnis. Atsisakymas registruoti
1) pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose;
2) praleisti šio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminai;
3) pateikti registrui duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys;
4) dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams.
2.69 straipsnis. Klaidų juridinių asmenų registre taisymas
2.70 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva
KEISTA:
2014 07 17 įstatymu Nr. XII-1064 (nuo 2015 01 01)
(TAR, 2014, Nr. 2014-10462)
KEISTA:
2014 07 17 įstatymu Nr. XII-1064 (nuo 2015 01 01 – remiantis
2014 10 14 įstatymu Nr. XII-1225 (TAR, 2014, Nr. 2014-14523))
(TAR, 2014, Nr. 2014-10462)
Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) juridinis asmuo nepateikė šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos;
2) nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius;
3) juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau negu šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre;
4) juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo;
5) politinė partija Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka vienerius metus nepateikė savo narių sąrašo;
6) akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už įstatymuose nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį;
7) teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ir apie tai praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.
KEISTA:
2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2222 (nuo 2020 01 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-10325)
KEISTA:
2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2222 (nuo 2020 01 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-10325)
KEISTA (dalies numeris):
2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2222 (nuo 2020 01 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-10325)
KEISTA (dalies numeris):
2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2222 (nuo 2020 01 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-10325)
KEISTA:
2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2222 (nuo 2020 01 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-10325)
KEISTA:
2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2222 (nuo 2020 01 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-10325)
KEISTA (dalies numeris):
2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2222 (nuo 2020 01 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-10325)
KEISTA (dalies numeris):
2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2222 (nuo 2020 01 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-10325)
2.71 straipsnis. Juridinių asmenų registro viešumas
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
KEISTA:
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
(TAR, 2014, Nr. 2014-09753)
2.72 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenų paskelbimo būdai ir tvarka
KEISTA:
2004 04 27 įstatymu Nr. IX-2172 (nuo 2004 04 30)
(Žin., 2004, Nr. 72-2495)
1) fiziniams asmenims, kurių duomenys įrašyti registre, – registre kaupiami duomenys apie šiuos asmenis;
2) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis;
KEISTA:
(Žin., 2009, Nr. 141-6205)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
(TAR, 2017, Nr. 2017-20333)
3) kitiems valstybės registrams ir informacinėms sistemoms – pagal duomenų teikimo sutartis.
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
2.73 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą atsisakymą įregistruoti juridinį asmenį bei už klaidas juridinių asmenų registre
VI SKYRIUS
JURIDINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS
2.74 straipsnis. Juridinių asmenų teisnumas
2.75 straipsnis. Juridinių asmenų teisnumo apribojimai
KEISTA:
2014 07 17 įstatymu Nr. XII-1064 (nuo 2015 01 01)
(TAR, 2014, Nr. 2014-10462)
2.76 straipsnis. Diskriminacijos draudimas
Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims.
2.77 straipsnis. Juridinių asmenų veiklos licencijavimas
2.78 straipsnis. Licencijavimo taisyklės
1) licencijuojama veikla;
2) licenciją išduodanti institucija ir jos įgaliojimai;
3) licencijai gauti reikalingi dokumentai;
4) pateiktų dokumentų nagrinėjimo tvarka ir terminai;
5) licencijų rūšys ir jų išdavimo sąlygos, pakartotinis licencijos išdavimas;
6) licencijos formos;
7) išduodamų licencijų registravimo tvarka;
8) atsisakymo išduoti licencijas atvejai;
9) licencijuojamos veiklos sąlygos, įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas;
10) licencijos sąlygų laikymosi priežiūros tvarka;
11) licencijos galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka.
2.79 straipsnis. Licencijos išdavimas
2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2957 (nuo 2020 06 15)
(TAR, 2020, Nr. 2020-11327)
KEISTA:
2004 04 27 įstatymu Nr. IX-2172 (nuo 2004 04 30)
(Žin., 2004, Nr. 72-2495)
2.80 straipsnis. Administracinių metodų draudimas
VII SKYRIUS
JURIDINIO ASMENS ORGANAI
2.81 straipsnis. Juridinio asmens organai
2.82 straipsnis. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
2.83 straipsnis. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją
2.84 straipsnis. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant viešojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją
2.85 straipsnis. Kompetencijos paskelbimas
Juridinių asmenų valdymo organų kompetencijos, numatytos steigimo dokumentuose, nurodymas juridinių asmenų registre ir viešas paskelbimas neturi įtakos šio kodekso 2.83 ir 2.84 straipsnių nuostatų taikymui.
2.86 straipsnis. Juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumas
Juridinio asmens valdymo organo nariai turi vienodas teises ir pareigas, išskyrus šio kodekso 2.93 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
2.87 straipsnis. Juridinio asmens organų narių pareigos
KEISTA:
2017 11 21 įstatymu Nr. XIII-787 (nuo 2017 11 29)
(TAR, 2017, Nr. 2017-18850)
2.88 straipsnis. Juridinio asmens dalyvių balsavimo sutartys
1) balsuoti pagal juridinio asmens valdymo organų nurodymus;
2) balsuoti už visus juridinio asmens valdymo organų pateiktus pasiūlymus;
3) balsuoti pagal nurodymus ar balsuojant susilaikyti už tam tikrą atlyginimą.
2.89 straipsnis. Balsavimo teisės perleidimas
2.90 straipsnis. Protokolas
2.91 straipsnis. Protokolo surašymas ir pasirašymas
2.92 straipsnis. Pastabos dėl protokolo
2.93 straipsnis. Balsavimas
2.94 straipsnis. Sprendimo patvirtinimas
Jei sprendimo galiojimui reikalingas kito juridinio asmens organo pritarimas, toks pritarimas gali būti išduodamas vėliau per protingumo kriterijų atitinkantį laiko tarpą.
VIII SKYRIUS
JURIDINIŲ ASMENŲ PABAIGA IR PERTVARKYMAS
2.95 straipsnis. Juridinių asmenų pabaiga
2.96 straipsnis. Juridinių asmenų reorganizavimas
1) juridinių asmenų reorganizavimo sąlygos yra paskelbtos, kaip nustatyta šio kodekso 2.99 straipsnio 2 dalyje, ne vėliau kaip likus trisdešimčiai dienų iki prijungiamo juridinio asmens dalyvių susirinkimo;
2) bet kuris juridinio asmens dalyvis turi teisę susipažinti su šio straipsnio 4 dalyje nurodytais dokumentais;
3) vienas ar keli juridinio asmens dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/20 balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi teisę reikalauti, kad būtų sušauktas juridinio asmens dalyvių susirinkimas dėl reorganizavimo prijungimo būdu.
2.97 straipsnis. Juridinių asmenų reorganizavimo būdai
2.98 straipsnis. Skirtingos teisinės formos juridinių asmenų reorganizavimas
2.99 straipsnis. Reorganizavimo sąlygos ir reorganizavimo ataskaita
1) šio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija apie visus reorganizavime dalyvaujančius juridinius asmenis;
2) reorganizavimo būdas, pasibaigiantys juridiniai asmenys ir tęsiantys veiklą po reorganizavimo juridiniai asmenys;
3) reorganizuojamo juridinio asmens dalyvio tapimo tęsiančio veiklą po reorganizavimo juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai bei išmokos juridinio asmens dalyviams;
4) momentas, nuo kurio pasibaigiančio juridinio asmens teisės ir pareigos pereina tęsiančiam veiklą po reorganizavimo juridiniam asmeniui;
5) juridinio asmens valdymo ir kitiems organams, administracijos darbuotojams ar šio kodekso 2.100 straipsnyje nurodytiems ekspertams suteikiamos papildomos teisės.
2.100 straipsnis. Reorganizavimo sąlygų įvertinimas
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
2.101 straipsnis. Reorganizuojamų juridinių asmenų kreditorių teisių gynimas
2.102 straipsnis. Reorganizavimo negaliojimas
1) atitinkami reorganizavimo procedūros dokumentai nebuvo paskelbti ar pateikti juridinių asmenų registrui;
2) juridinių asmenų dalyvių ar kito valdymo organo sprendimai dėl reorganizavimo yra negaliojantys;
3) neįvykdyti visi įstatymų imperatyviųjų teisės normų nustatyti reorganizavimo reikalavimai.
2.103 straipsnis. Supaprastintas juridinių asmenų reorganizavimas
Jei reorganizuojamas juridinis asmuo prijungiamas prie juridinio asmens, kuris yra vienintelis reorganizuojamo juridinio asmens dalyvis, arba jei reorganizavime dalyvauja viešieji juridiniai asmenys, šio kodekso 2.99 straipsnio 3 dalis ir 2.100 straipsnis netaikomi.
2.104 straipsnis. Juridinių asmenų pertvarkymas
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
2.105 straipsnis. Juridinių asmenų privalomas pertvarkymas
2.106 straipsnis. Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai
Juridinio asmens likvidavimo pagrindai gali būti tik šie:
1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;
2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto;
KEISTA:
2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2222 (nuo 2020 01 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-10325)
3) teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis šio kodekso 2.131 straipsniu;
4) juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis šio kodekso 2.70 straipsniu;
KEISTA:
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
(TAR, 2014, Nr. 2014-10462)
5) laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga;
6) juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;
7) juridinio asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis šio kodekso 2.114 straipsniu.
2.107 straipsnis. Juridinio asmens dalyvių sprendimas dėl likvidavimo
2.108 straipsnis. Likvidatoriaus paskyrimas
KEISTA:
2014 07 17 įstatymu Nr. XII-1064 (nuo 2015 01 01)
(TAR, 2014, Nr. 2014-10462)
KEISTA:
2014 07 17 įstatymu Nr. XII-1064 (nuo 2015 01 01)
(TAR, 2014, Nr. 2014-10462)
2.109 straipsnis. Juridinio asmens likvidatoriaus atšaukimas
KEISTA:
2014 10 16 įstatymu Nr. XII-1240 (nuo 2015 01 01)
(TAR, 2014, Nr. 2014-14518)
2.110 straipsnis. Likvidatoriaus kompetencija
2.111 straipsnis. Likviduojamo juridinio asmens sandoriai
Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį.
2.112 straipsnis. Pranešimas apie likvidavimą
KEISTA:
2004 04 27 įstatymu Nr. IX-2172 (nuo 2004 04 30)
(Žin., 2004, Nr. 72-2495)
2.113 straipsnis. Likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
1) pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės;
2) pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;
3) antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija;
4) trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.
2.114 straipsnis. Juridinio asmens pripažinimas neteisėtai įsteigtu
1) visi steigėjai buvo neveiksnūs šioje srityje arba nebuvo įstatymų nustatyto steigėjų minimumo;
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
2) nebuvo sudaryti įstatymuose nustatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymų nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo taisyklės;
3) tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai;
4) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suformuotas minimalus įstatinis kapitalas;
5) juridinio asmens steigimo dokumentuose nenurodytas jo pavadinimas, tikslai, įstatinio kapitalo ar dalyvių asmeninių įnašų dydis, jei to reikalauja atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančių įstatymų imperatyviosios normos.
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
IX SKYRIUS
PRIVERSTINIS AKCIJŲ (TEISIŲ, PAJŲ) PARDAVIMAS
KEISTA (skyriaus pavadinimas):
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
2.115 straipsnis. Priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo turinys
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
2.116 straipsnis. Asmenys, turintys teisę kreiptis dėl priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
1) vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo;
2) vienas ar keli ūkinės bendrijos dalyviai, kurių įnašai sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų įnašų į bendriją;
3) vienas ar keli žemės ūkio bendrovės arba kooperatinės bendrovės nariai, kurių pajus sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų pajų;
4) vienas ar keli mažosios bendrijos nariai, kurių įnašai sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų įnašų į mažąją bendriją.
2.117 straipsnis. Akcijų (teisių, pajų) perleidimo ribojimai
KEISTA (pavadinimas):
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
2.118 straipsnis. Ekspertų paskyrimas
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
2.119 straipsnis. Kainos nustatymas
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
2.120 straipsnis. Priverstinio pardavimo tvarka
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
2.121 straipsnis. Priverstinio pardavimo tvarka, kai yra pirmenybės teisė
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
2.122 straipsnis. Balsavimo teisės perleidimas
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
2.123 straipsnis. Priverstinis akcijų (teisių, pajų) pardavimas dėl negalėjimo tinkamai įgyvendinti teises
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
X SKYRIUS
JURIDINIO ASMENS VEIKLOS TYRIMAS
2.124 straipsnis. Juridinio asmens veiklos tyrimo turinys
Šio kodekso 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas šio kodekso 2.131 straipsnyje.
2.125 straipsnis. Asmenys, turintys teisę kreiptis dėl veiklos tyrimo
1) vienas ar keli akcininkai, kurių turimų ar valdomų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo;
2) vienas ar keli ūkinės bendrijos dalyviai, kurių įnašai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų įnašų į bendriją;
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
3) vienas ar keli mažosios bendrijos nariai, kurių įnašai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų įnašų į mažąją bendriją;
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
4) vienas ar keli žemės ūkio bendrovės ar kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariai, kurių pajai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų pajų;
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
5) juridinio asmens dalyviai, išskyrus šio kodekso 2.35 ir 2.37 straipsniuose nurodytų juridinių asmenų ir šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų asmenų dalyvius, turintys ne mažiau kaip 1/5 visų balsų;
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
6) asmenys, taip pat ir juridinio asmens dalyviai, kuriems pagal steigimo dokumentus ar sudarytus su juridiniais asmenimis sandorius tokia teisė suteikta.
KEISTA:
2012 06 19 įstatymu Nr. XI-2074 (nuo 2012 09 01)
(Žin., 2012, Nr. 78-4015)
2.126 straipsnis. Pareiškimo padavimas
2.127 straipsnis. Ekspertų paskyrimas
2.128 straipsnis. Ekspertų teisės
2.129 straipsnis. Ekspertų darbo apmokėjimas
2.130 straipsnis. Ekspertų ataskaitos ir rekomendacijų platinimas
2.131 straipsnis. Teismo taikomos priemonės
1) panaikinti juridinio asmens organų sprendimus;
2) laikinai sustabdyti juridinio asmens valdymo organų narių įgaliojimus ar pašalinti asmenį iš valdymo organų narių;
3) paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organų narius;
4) leisti nevykdyti tam tikrų steigimo dokumentų nuostatų;
5) įpareigoti pakeisti tam tikras steigimo dokumentų nuostatas;
6) laikinai perduoti juridinio asmens organo nario balsavimo teisę kitam asmeniui;
7) įpareigoti juridinį asmenį atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti;
8) likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių.
III DALIS
ATSTOVAVIMAS
XI SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2.132 straipsnis. Sandorių sudarymas per atstovus
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
2.133 straipsnis. Per atstovą sudaryto sandorio pasekmės
2.134 straipsnis. Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas
2.135 straipsnis. Interesų konfliktas
2.136 straipsnis. Sandorio, sudaryto kito asmens vardu neturint teisės arba viršijant suteiktas teises, pasekmės
2.137 straipsnis. Įgaliojimas
2.1371 straipsnis. Išankstinis nurodymas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
1) nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja, kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais, jei jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
2) nurodyti asmenis, kurių teismas neturėtų skirti jo globėjais arba rūpintojais, jei jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
3) pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje);
4) nurodyti konkretų asmenį, kuris spręstų klausimus dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo;
5) pateikti kitus nurodymus.
2.1372 straipsnis. Išankstinių nurodymų registravimas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
2.1373 straipsnis. Išankstinio nurodymo pakeitimas, papildymas ir panaikinimas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
2.138 straipsnis. Įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka
1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;
2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;
3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.
1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
2) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;
3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.
2.1381 straipsnis. Įgaliojimų registras
KEISTA:
(Žin., 2010, Nr. 126-6456)
(Žin., 2013, Nr. 76-3843)
KEISTA:
2016 06 29 įstatymu Nr. XII-2544 (nuo 2016 07 15)
(TAR, 2016, Nr. 2016-20313)
2.139 straipsnis. Supaprastintas įgaliojimo patvirtinimas
KEISTA:
(Žin., 2011, Nr. 85-4130)
(Žin., 2013, Nr. 76-3843)
2.140 straipsnis. Juridinio asmens įgaliojimas
KEISTA:
2013 06 27 įstatymu Nr. XII-432 (nuo 2014 01 01)
(Žin., 2013, Nr. 76-3843)
2.141 straipsnis. Įgaliojimu juridiniam asmeniui suteikiamos teisės ir pareigos
Juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius, kuriuos jis turi teisę sudaryti pagal savo steigimo dokumentus.
2.142 straipsnis. Įgaliojimo terminas
2.143 straipsnis. Teisė reikalauti pateikti įgaliojimą ir jo kopiją
Trečiasis asmuo, su kuriuo atstovaujamasis sudaro sandorį, turi teisę reikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ir jo kopiją.
2.144 straipsnis. Pareiga grąžinti įgaliojimą
Pasibaigus įgaliojimo terminui ar panaikinus jo galiojimą prieš terminą, atstovas privalo grąžinti įgaliojimą atstovaujamajam ar jo teisių perėmėjams.
2.145 straipsnis. Perįgaliojimas
2.146 straipsnis. Teisė panaikinti įgaliojimą bei perįgaliojimą ir teisė jų atsisakyti
2.147 straipsnis. Įgaliojimo pasibaigimas
1) pasibaigus įgaliojimo terminui;
2) įgaliotojui panaikinus įgaliojimą;
3) įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo;
4) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą;
5) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, arba jam iškėlus bankroto bylą;
6) mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba ribotai veiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba nežinia kur esančiu;
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus jį neveiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba ribotai veiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba nežinia kur esančiu.
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
(Žin., 2010, Nr. 126-6456)
(Žin., 2013, Nr. 76-3843)
KEISTA:
2010 09 23 įstatymu Nr. XI-1031 (nuo 2011 01 01)
(Žin., 2010, Nr. 126-6456)
KEISTA:
2010 09 23 įstatymu Nr. XI-1031 (nuo 2011 01 01)
(Žin., 2010, Nr. 126-6456)
2.148 straipsnis. Įgaliotojo pareiga pranešti apie įgaliojimo pasibaigimą
2.149 straipsnis. Atstovavimą reglamentuojančių normų subsidiarus taikymas
Atstovavimą reglamentuojančios normos atitinkamai taikomos ir tuo atveju, jeigu asmuo, kurio reikalus tvarkė kitas asmuo, neturėdamas įgaliojimo, vėliau patvirtina pastarojo veiksmus.
2.150 straipsnis. Atstovo pareiga atsiskaityti
Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.
2.151 straipsnis. Atstovaujamojo pareiga atlyginti išlaidas bei sumokėti atlyginimą
XII SKYRIUS
KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PREKYBOS AGENTAS
2.152 straipsnis. Prekybos agento samprata
KEISTA:
2004 04 27 įstatymu Nr. IX-2172 (nuo 2004 04 30)
(Žin., 2004, Nr. 72-2495)
2.153 straipsnis. Prekybos agento veiklos prielaidos
Prieš pradėdamas veiklą, prekybos agentas privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už galimą žalą, kurios gali būti atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims dėl jo veiksmų.
2.154 straipsnis. Prekybos agento teisių ir pareigų įforminimas
1) agento arba atstovaujamojo civilinės atsakomybės apribojimus arba visišką jos netaikymą;
2) draudimą konkuruoti nutraukus sutartį;
3) sutarties nutraukimo sąlygas;
4) išimtines prekybos agento teises;
5) prekybos agento teisės į atlyginimą priklausomybę nuo sudarytos sutarties įvykdymo.
2.155 straipsnis. Sutarties galiojimo terminas
2.156 straipsnis. Prekybos agento pareigos
Prekybos agentas privalo:
1) sąžiningai ir rūpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimus ir protingumo kriterijų atitinkančias instrukcijas, būti lojalus atstovaujamajam ir veikti išimtinai dėl atstovaujamojo interesų;
2) reguliariai pranešti atstovaujamajam apie sudaromas ar sudarytas sutartis, taip pat teikti kitą svarbią informaciją, susijusią su savo ir atstovaujamojo verslu;
3) saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir jai pasibaigus;
4) nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu ši sąlyga numatyta sutartyje;
5) atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius;
6) pasibaigus sutarčiai, grąžinti atstovaujamajam visus pastarojo perduotus dokumentus, turtą ir kitką.
2.157 straipsnis. Atstovaujamojo pareigos
Atstovaujamasis privalo:
1) aprūpinti prekybos agentą reikiamais dokumentais ir informacija (kainoraščiais, prekių pavyzdžiais, reklamine medžiaga, standartinėmis sutarčių sąlygomis ir t. t.);
2) nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutikimą ar atsisakymą sudaryti konkrečią sutartį ar ją vykdyti, taip pat apie sutarties sąlygų pakeitimą ar papildymą;
3) nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutarties, kurią prekybos agentas sudarė neturėdamas pavedimo, patvirtinimą ar nepatvirtinimą;
4) mokėti prekybos agentui sutartyje numatytą atlyginimą;
5) suteikti agentui informaciją, būtiną komercinio atstovavimo sutarčiai vykdyti, ypač pranešti apie tai, kad prekybinių sandorių daug mažiau, nei prekybos agentas galėtų tikėtis.
2.158 straipsnis. Prekybos agento atlyginimas
2.159 straipsnis. Prekybos agento atlyginimo dydžio nustatymas
2.160 straipsnis. Prekybos agento atlyginimo mokėjimo tvarka
KEISTA:
2004 04 27 įstatymu Nr. IX-2172 (nuo 2004 04 30)
(Žin., 2004, Nr. 72-2495)
2.161 straipsnis. Sulaikymo teisė
2.162 straipsnis. Prekybos agento teisės
2.163 straipsnis. Atsakomybė pagal prekybos agento sudarytas sutartis
2.164 straipsnis. Konkurencijos draudimas
1) atstovaujamasis be prekybos agento sutikimo nutraukė sutartį pažeisdamas išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminus arba nedelsdamas nepranešė prekybos agentui apie svarbias sutarties nutraukimo priežastis;
2) prekybos agentas sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis, ir apie šias priežastis nedelsdamas pranešė atstovaujamajam;
3) atstovaujamojo ir prekybos agento sutartis nutraukta teismo sprendimu dėl priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis.
2.165 straipsnis. Neapibrėžtam terminui sudarytos sutarties nutraukimas
1) prieš vieną mėnesį – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip vienerius metus;
2) prieš du mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip dvejus metus;
3) prieš tris mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip trejus metus;
4) prieš keturis mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ilgiau kaip trejus metus.
2.166 straipsnis. Apibrėžtam terminui sudarytos sutarties nutraukimas
2.167 straipsnis. Teisė į kompensaciją ir nuostolių atlyginimą
KEISTA:
2004 04 27 įstatymu Nr. IX-2172 (nuo 2004 04 30)
(Žin., 2004, Nr. 72-2495)
1) po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esminės naudos iš dalykinių ryšių su klientais, kuriuos surado prekybos agentas ar su kuriais dėl prekybos agento žymiai padidėjo atstovaujamojo verslo mastas; ir
2) atsižvelgiant į visas aplinkybes, kompensacijos mokėjimas atitiktų teisingumo principą.
1) sutartis nutraukta prekybos agento iniciatyva, išskyrus atvejus, kai prekybos agentas sutartį nutraukia dėl neteisėtų atstovaujamojo veiksmų arba dėl savo ligos, amžiaus ar negalios, dėl kurių jis negali tinkamai atlikti savo pareigų;
2) sutartis nutraukta atstovaujamojo iniciatyva dėl prekybos agento kaltės;
3) prekybos agentas atstovaujamojo sutikimu perduoda savo teises ir pareigas pagal komercinio atstovavimo sutartį kitam asmeniui.
2.168 straipsnis. Išimtys
Įstatymai gali nustatyti šio skirsnio nuostatų išimtis, jeigu to reikalauja prekybos agento veiklos ypatumai atskirose verslo srityse.
ANTRASIS SKIRSNIS
KOMERCINIO ATSTOVAVIMO YPATUMAI SUDARANT IR VYKDANT TARPTAUTINIO PREKIŲ PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIS
2.169 straipsnis. Taikymo sritis
1) sudaroma ar vykdoma tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutartis;
2) atstovaujamasis ir trečiasis asmuo yra skirtingose valstybėse.
1) perkant ir parduodant akcijas ar kitus vertybinius popierius vertybinių popierių biržoje;
2) perkant ir parduodant prekes aukcione (varžytynėse);
3) atstovų pagal įstatymą, taip pat atstovų, paskirtų teismo ar administracinių institucijų sprendimu, veiklai.
2.170 straipsnis. Atstovo teisės ir pareigos
2.171 straipsnis. Atstovo sudarytų sandorių galiojimas
1) trečiasis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad sutartį sudaro su atstovu (neatskleistas atstovavimas);
2) konkrečios aplinkybės (pavyzdžiui, sutarties nuoroda) patvirtina, kad atstovas ketino sukurti teises ir pareigas sau, o ne atstovaujamajam.
2.172 straipsnis. Sutarties sudarymas ar vykdymas neturint šios teisės ar ją viršijant
2.173 straipsnis. Atstovo veiksmų patvirtinimas
2.174 straipsnis. Atstovo veiksmų nepatvirtinimo teisinės pasekmės
2.175 straipsnis. Atstovo teisių pasibaigimas
1) atstovaujamojo ir atstovo susitarimu;
2) sudarius sandorį ar atlikus kitą veiksmą, kuriam atlikti buvo išduotas įgaliojimas;
3) kai atstovaujamasis panaikina atstovui suteiktas teises;
4) kai atstovas atsisako savo teisių;
5) kitais šio kodekso numatytais atvejais.
TREČIASIS SKIRSNIS
PROKŪRA
2.176 straipsnis. Prokūros samprata
2.177 straipsnis. Prokūros išdavimas
2.178 straipsnis. Prokūros forma
2.179 straipsnis. Prokuristo teisės
1) perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti teises į jį;
2) pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją;
3) skelbti atstovaujamojo bankrotą;
4) duoti prokūrą;
5) priimti į įmonę dalininkus.
2.180 straipsnis. Prokūros apribojimai
KEISTA:
2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (nuo 2010 01 01)
(Žin., 2009, Nr. 159-7202)
2.181 straipsnis. Prokūros įsigaliojimas
2.182 straipsnis. Prokuristo parašas
Pasirašydamas atstovaujamojo vardu dokumentus, prokuristas privalo nurodyti, kad jis veikia kaip prokuristas, t. y. įrašyti žodį „prokuristas“ arba jo sutrumpinimą „pp“.
2.183 straipsnis. Prokuristo atsakomybė
Prokuristas atsako atstovaujamajam ir tretiesiems asmenims taip pat kaip ir prekybos agentas.
2.184 straipsnis. Prokūros pasibaigimas
1) atstovaujamasis ją atšaukia;
2) prokuristas jos atsisako;
3) atstovaujamajam iškelta bankroto byla;
4) likviduojamas ar reorganizuojamas išdavęs prokūrą juridinis asmuo;
5) prokuristas miręs.
2.185 straipsnis. Veiksmai, kuriems atlikti prokūra nereikalinga
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIS KODEKSAS
TREČIOJI KNYGA
ŠEIMOS TEISĖ
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
ŠEIMOS ĮSTATYMAI
3.1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos reglamentuojami santykiai
3.2 straipsnis. Šeimos teisės šaltiniai
3.3 straipsnis. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.4 straipsnis. Įstatymo ar teisės analogija
3.5 straipsnis. Šeimos teisių įgyvendinimas ir gynimas
3.6 straipsnis. Ieškinio senatis
II DALIS
SANTUOKA
II SKYRIUS
SANTUOKOS SUDARYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
SUSITARIMAS TUOKTIS IR JO TEISINĖS PASEKMĖS
3.7 straipsnis. Santuokos samprata
3.8 straipsnis. Susitarimas tuoktis (sužadėtuvės)
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.9 straipsnis. Dovanų grąžinimas
KEISTA:
2014 10 16 įstatymu Nr. XII-1240 (nuo 2015 01 01)
(TAR, 2014, Nr. 2014-14518)
3.10 straipsnis. Nuostolių atlyginimas
3.11 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas
ANTRASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS SUDARYMO SĄLYGOS
3.12 straipsnis. Draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims
Santuoką leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu.
3.13 straipsnis. Santuokos savanoriškumas
3.14 straipsnis. Santuokinis amžius
KEISTA:
2010 06 22 įstatymu Nr. XI-937 (nuo 2010 06 30)
(Žin., 2010, Nr. 76-3873)
KEISTA:
2010 06 22 įstatymu Nr. XI-937 (nuo 2010 06 30)
(Žin., 2010, Nr. 76-3873)
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1923 (nuo 2019 05 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00856)
3.15 straipsnis. Veiksnumas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.16 straipsnis. Draudimas pažeisti monogamijos principą
Sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos.
3.17 straipsnis. Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams
Draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais.
TREČIASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS SUDARYMAS
3.18 straipsnis. Santuokos sudarymas
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
Santuoka sudaroma norintiems susituokti asmenims padavus prašymą įregistruoti santuoką ir ją įregistravus civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo arba šio kodekso 3.24 straipsnio nustatyta tvarka.
3.19 straipsnis. Prašymo įregistruoti santuoką viešas skelbimas
NETEKO GALIOS:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.20 straipsnis. Santuokos sudarymo sąlygų įvykdymo patvirtinimas
NETEKO GALIOS:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.21 straipsnis. Norinčių susituokti asmenų sveikatos tikrinimas
NETEKO GALIOS:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.22 straipsnis. Prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką
NETEKO GALIOS:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.23 straipsnis. Santuokos įrodymas
NETEKO GALIOS:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.24 straipsnis. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
1) nebuvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos;
2) santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą;
3) santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.
3.25 straipsnis. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficiali apskaita
NETEKO GALIOS:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS TEISINĖS PASEKMĖS
3.26 straipsnis. Sutuoktinių lygiateisiškumas
3.27 straipsnis. Sutuoktinių pareiga vienas kitą remti
3.28 straipsnis. Šeimos santykių sukūrimas
Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.
3.29 straipsnis. Sutuoktinių teisnumas ir veiksnumas
Santuoka neapriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo, tačiau sutuoktinių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas vedybų sutarties bei imperatyvių šio kodekso normų.
3.30 straipsnis. Sutuoktinių pareigos vaikams
Sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.
3.31 straipsnis. Sutuoktinių pavardė
Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.
3.32 straipsnis. Atstovavimas
3.33 straipsnis. Sutuoktinių ginčai dėl pareigų vykdymo ir teisių įgyvendinimo
3.34 straipsnis. Laikinas sutuoktinio turtinių teisių apribojimas
3.35 straipsnis. Sutuoktinių teisės ir pareigos namų ūkyje
3.36 straipsnis. Sutuoktinių teisės ir pareigos į gyvenamąją patalpą, esančią šeimos turtu
III SKYRIUS
SANTUOKOS NEGALIOJIMAS
3.37 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai ir tvarka
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.38 straipsnis. Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pažeidus jos sudarymo sąlygas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.39 straipsnis. Fiktyvios santuokos pripažinimas negaliojančia
Santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį.
3.40 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl tikrosios valios neišreiškimo
1) kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus šeimos gyvenimas neįmanomas;
2) to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą.
3.41 straipsnis. Aplinkybės, naikinančios santuokos negaliojimą
3.42 straipsnis. Ieškinio senatis
3.43 straipsnis. Sutuoktinių atskyrimas ir išlaikymo priteisimas
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
3.44 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį išnykimas
3.45 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės
3.46 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės, kai vienas arba abu sutuoktiniai buvo nesąžiningi
3.47 straipsnis. Sąžiningo sutuoktinio teisės
3.48 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijų dalyvavimas
KEISTA:
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
Nagrinėjant bylas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, jeigu vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai arba teismo sprendimu pripažinti neveiksniais šioje srityje ar ribotai veiksniais šioje srityje, privalo dalyvauti globos (rūpybos) institucijos arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir pateikti išvadą, ar santuokos pripažinimas negaliojančia nepažeis šių asmenų ir jų vaikų teisių ir interesų, išskyrus atvejus, kai byla teisme nagrinėjama valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareikšto ieškinio pagrindu.
IV SKYRIUS
SANTUOKOS PABAIGA
PIRMASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS PABAIGOS PAGRINDAI
3.49 straipsnis. Santuokos pabaigos atvejai
3.50 straipsnis. Santuokos pabaiga dėl vieno sutuoktinio mirties
ANTRASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS NUTRAUKIMAS ABIEJŲ SUTUOKTINIŲ BENDRU SUTIKIMU
3.51 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos
1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.52 straipsnis. Prašymas nutraukti santuoką
3.53 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
3.54 straipsnis. Sutuoktinių taikinimas
TREČIASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS NUTRAUKIMAS VIENO SUTUOKTINIO PRAŠYMU
3.55 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos
1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus;
2) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje;
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.56 straipsnis. Prašymo turinys
3.57 straipsnis. Prašymo nagrinėjimas
3.58 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijos dalyvavimas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
Jeigu vienas sutuoktinis yra neveiksnus šioje srityje arba ribotai veiksnus šioje srityje, globos (rūpybos) institucija privalo pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką.
3.59 straipsnis. Klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS NUTRAUKIMAS DĖL SUTUOKTINIO (SUTUOKTINIŲ) KALTĖS
3.60 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos
3.61 straipsnis. Abiejų sutuoktinių kaltė
3.62 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
3.63 straipsnis. Santuokos nutraukimo priežasčių nenurodymas teismo sprendime
Abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
3.64 straipsnis. Sutuoktinių taikinimas
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
3.65 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės
1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
KEISTA:
2008 06 03 įstatymu Nr. X-1566 (nuo 2008 06 14)
(Žin., 2008, Nr. 68-2568)
2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;
4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui;
5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą;
6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui;
7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.
8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
PENKTASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS NUTRAUKIMO TEISINĖS PASEKMĖS
3.66 straipsnis. Santuokos nutraukimo momentas
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.67 straipsnis. Santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms
3.68 straipsnis. Sandorių, sudarytų po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, pripažinimas negaliojančiais
Sandoriai, susiję su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kuriuos sudarė vienas sutuoktinis po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal kito sutuoktinio ieškinį, jeigu tas sutuoktinis įrodo, kad sandoris buvo sudarytas turint tikslą pažeisti jo turtines teises, o trečiasis asmuo buvo nesąžiningas.
3.69 straipsnis. Buvusių sutuoktinių pavardės
3.70 straipsnis. Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinės pasekmės
3.71 straipsnis. Teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas
3.72 straipsnis. Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai;
2) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams;
3) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais;
4) išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2014 09 25 įstatymu Nr. XII-1154 (nuo 2014 10 04)
(TAR, 2014, Nr. 2014-13599)
V SKYRIUS
SUTUOKTINIŲ GYVENIMAS SKYRIUM (SEPARACIJA)
3.73 straipsnis. Prašymas dėl gyvenimo skyrium
3.74 straipsnis. Priešiniai reikalavimai
3.75 straipsnis. Bylos dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjimas
3.76 straipsnis. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą dėl gyvenimo skyrium
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
3.77 straipsnis. Gyvenimo skyrium teisinės pasekmės
3.78 straipsnis. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
3.79 straipsnis. Gyvenimo skyrium pabaiga
3.80 straipsnis. Privalomas valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos dalyvavimas
Jeigu sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, tai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo dalyvauti nagrinėjant tokią bylą ir pateikti išvadą, ar, sprendžiant gyvenimo skyrium klausimus, nebus pažeistos vaikų teisės.
III DALIS
SUTUOKTINIŲ TURTINĖS TEISĖS IR PAREIGOS
VI SKYRIUS
SUTUOKTINIŲ TURTO TEISINIS REŽIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
3.81 straipsnis. Sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys
3.82 straipsnis. Įstatymų nustatyto turto teisinio režimo taikymas
Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.
3.83 straipsnis. Sutuoktinių teisė nustatyti turto teisinį režimą pagal vedybų sutartį
3.84 straipsnis. Šeimos turtas
1) šeimos gyvenamoji patalpa;
2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus.
3.85 straipsnis. Šeimos turto teisinis režimas
3.86 straipsnis. Šeimos turto teisinio režimo pabaiga
ANTRASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMŲ NUSTATYTAS SUTUOKTINIŲ TURTO TEISINIS REŽIMAS
3.87 straipsnis. Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė
3.88 straipsnis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
3.89 straipsnis. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo;
2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn;
3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);
4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos;
5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai;
6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims;
7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
3.90 straipsnis. Turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
3.91 straipsnis. Įmonė (ūkis, verslas)
Turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu.
3.92 straipsnis. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo
1) priimamas palikimas ar atsisakoma jį priimti;
2) atsisakoma sudaryti sutartį;
3) imamasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti;
4) pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo;
5) pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo.
3.93 straipsnis. Leidimas sudaryti sandorius
3.94 straipsnis. Įgaliojimas tvarkyti turtą
3.95 straipsnis. Nušalinimas
3.96 straipsnis. Sandorių nuginčijimas
3.97 straipsnis. Turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, tvarkymas
3.98 straipsnis. Teisė į kompensaciją
3.99 straipsnis. Sutuoktinių dovanos
3.100 straipsnis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais:
1) mirus vienam iš sutuoktinių;
2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu;
3) pripažinus santuoką negaliojančia;
4) nutraukus santuoką;
5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija);
6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą;
7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą;
8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
TREČIASIS SKIRSNIS
PAGAL SUTARTĮ NUSTATYTAS SUTUOKTINIŲ TURTO TEISINIS REŽIMAS
3.101 straipsnis. Vedybų sutartis
Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).
3.102 straipsnis. Vedybų sutarties sudarymas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.103 straipsnis. Vedybų sutarties forma
KEISTA:
2016 06 29 įstatymu Nr. XII-2544 (nuo 2016 07 15)
(TAR, 2016, Nr. 2016-20313)
3.104 straipsnis. Vedybų sutarties turinys
1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
3.105 straipsnis. Negaliojančios vedybų sutarties sąlygos
Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios:
1) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai;
2) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (šio kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniai), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą;
3) pažeidžia šio kodekso 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą;
4) riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą;
5) reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius;
6) nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams;
7) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą;
8) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą;
9) keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.
3.106 straipsnis. Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas
3.107 straipsnis. Vedybų sutarties pabaiga
Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, išskyrus tas prievoles, kurios pagal vedybų sutartį išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium. Vedybų sutarties pabaiga registruojama vedybų sutarčių registre.
3.108 straipsnis. Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia
VII SKYRIUS
SUTUOKTINIŲ CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ PAGAL TURTINES PRIEVOLES
3.109 straipsnis. Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto
1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo;
2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis;
3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu;
4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais;
5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais;
6) solidariosios sutuoktinių prievolės.
3.110 straipsnis. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles
3.111 straipsnis. Prievolės, kylančios iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo
Jei vienas sutuoktinis gauna dovanų ar palikimą, iš to kylančios prievolės negali būti tenkinamos bendru turtu, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas.
3.112 straipsnis. Atsakomybė pagal vieno iš sutuoktinių prievoles
3.113 straipsnis. Išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto
Jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto.
3.114 straipsnis. Sutuoktinių atsakomybės atribojimas
3.115 straipsnis. Teisė į kompensaciją
VIII SKYRIUS
TURTO, KURIS YRA BENDROJI JUNGTINĖ SUTUOKTINIŲ NUOSAVYBĖ, PADALIJIMAS
3.116 straipsnis. Turto padalijimo būdai
3.117 straipsnis. Sutuoktinių bendro turto dalys
3.118 straipsnis. Turto balanso sudarymas
3.119 straipsnis. Turto vertės nustatymas
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
3.120 straipsnis. Nedalytinas turtas
3.121 straipsnis. Turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, priskyrimas bendrajai jungtinei nuosavybei
3.122 straipsnis. Reikalavimo padalyti turtą užtikrinimas
Vieno sutuoktinio arba sutuoktinių kreditorių prašymu teismas gali areštuoti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar skirti turto administratorių, jeigu tai būtina sutuoktinių teisėms į bendrą turtą arba kreditorių teisėms apsaugoti. Šios priemonės netaikomos, jeigu kitas sutuoktinis pateikia adekvatų sutuoktinio, kuris prašo taikyti turto areštą ar skirti turto administratorių, arba kreditorių reikalavimų užtikrinimą.
3.123 straipsnis. Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo
3.124 straipsnis. Turto padalijimas teismo sprendimu nenutraukiant santuokos
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
Jeigu vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba jis nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, ar be pakankamo pagrindo neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo.
3.125 straipsnis. Turto padalijimo fakto registravimas
KEISTA:
2016 06 29 įstatymu Nr. XII-2544 (nuo 2016 07 15)
(TAR, 2016, Nr. 2016-20313)
Šalių sutartis ar teismo sprendimas, kuriuo padalyta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi būti registruojamas vedybų sutarčių registre.
3.126 straipsnis. Kreditorių teisių garantijos
3.127 straipsnis. Dalijamas turtas
3.128 straipsnis. Sutuoktinių tarpusavio pareigos po turto padalijimo, kai santuoka nėra nutraukiama
3.129 straipsnis. Ieškinio senatis
Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
IV DALIS
VAIKŲ IR TĖVŲ TARPUSAVIO TEISĖS IR PAREIGOS
IX SKYRIUS
GIMINYSTĖ IR SVAINYSTĖ
3.130 straipsnis. Giminystės samprata
3.131 straipsnis. Giminystės linijos
Skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos.
3.132 straipsnis. Tiesioji giminystės linija
3.133 straipsnis. Šoninė giminystės linija
Giminystė tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio, yra šoninė giminystės linija (broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios ir t. t.).
3.134 straipsnis. Giminystės laipsnis
3.135 straipsnis. Artimieji giminaičiai
Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
3.136 straipsnis. Svainystė
X SKYRIUS
VAIKO KILMĖS NUSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI VAIKO KILMĖS NUSTATYMO PAGRINDAI
3.137 straipsnis. Vaiko kilmė
3.138 straipsnis. Vaiko kilmės patvirtinimas
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
Vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.
3.139 straipsnis. Vaiko kilmės iš motinos nustatymas
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.140 straipsnis. Vaiko kilmės iš tėvo nustatymas
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
ANTRASIS SKIRSNIS
TĖVYSTĖS PRIPAŽINIMAS
3.141 straipsnis. Tėvystės pripažinimo sąlygos
3.142 straipsnis. Tėvystės pripažinimo tvarka
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.143 straipsnis. Tėvystės pripažinimas, kol gims vaikas
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.144 straipsnis. Tėvystės pripažinimas be motinos sutikimo
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.145 straipsnis. Pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo nagrinėjimas
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
TREČIASIS SKIRSNIS
TĖVYSTĖS NUSTATYMAS
3.146 straipsnis. Tėvystės nustatymo sąlygos
3.147 straipsnis. Asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.148 straipsnis. Tėvystės nustatymo pagrindai
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TĖVYSTĖS (MOTINYSTĖS) NUGINČIJIMAS
3.149 straipsnis. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygos
3.150 straipsnis. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai
3.151 straipsnis. Asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.152 straipsnis. Ieškinio senatis
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.153 straipsnis. Privalomas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, tėvystės (motinystės) nustatymo, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas.
PENKTASIS SKIRSNIS
DIRBTINIS APVAISINIMAS
3.154 straipsnis. Dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas
Dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai.
XI SKYRIUS
TĖVŲ TEISĖS IR PAREIGOS VAIKAMS
PIRMASIS SKIRSNIS
TĖVŲ VALDŽIA
3.155 straipsnis. Tėvų valdžios turinys
3.156 straipsnis. Tėvų valdžios lygybė
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
3.157 straipsnis. Atstovavimas vaikams
KEISTA:
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
3.158 straipsnis. Nepilnamečių tėvų valdžia
3.159 straipsnis. Privalomas tėvų valdžios vykdymas
3.160 straipsnis. Tėvų valdžios pabaiga
ANTRASIS SKIRSNIS
VAIKŲ TEISĖS IR PAREIGOS
3.161 straipsnis. Vaikų teisės
3.162 straipsnis. Vaikų pareigos
Vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas.
3.163 straipsnis. Vaikų teisių užtikrinimas
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
3.164 straipsnis. Nepilnamečio vaiko dalyvavimas užtikrinant jo teises
TREČIASIS SKIRSNIS
ASMENINĖS TĖVŲ TEISĖS IR PAREIGOS
3.165 straipsnis. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys
3.166 straipsnis. Vardo vaikui suteikimas
3.167 straipsnis. Pavardės vaikui suteikimas
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
3.168 straipsnis. Vaiko gyvenamoji vieta
3.169 straipsnis. Vaiko gyvenamoji vieta tėvams gyvenant skyrium
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
3.170 straipsnis. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
3.171 straipsnis. Bendravimas su vaiku ir dalyvavimas jį auklėjant ypatingomis situacijomis
Su vaiku, kuris patekęs į ypatingą situaciją (sulaikymas, areštas, laisvės atėmimo bausmės atlikimas, buvimas stacionarinėje gydymo įstaigoje ir pan.), tėvai bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant įstatymų nustatyta tvarka.
3.172 straipsnis. Kitų giminaičių bendravimas su vaiku
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
Tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
GINČAI DĖL VAIKŲ
3.173 straipsnis. Ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės
3.174 straipsnis. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
3.175 straipsnis. Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
3.176 straipsnis. Ginčai dėl vaiko bendravimo su giminaičiais
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
3.177 straipsnis. Vaiko teisė reikšti savo nuomonę
Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.
3.178 straipsnis. Privalomas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
PENKTASIS SKIRSNIS
TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMAS
3.179 straipsnis. Vaikų ir tėvų atskyrimas
3.180 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir pasekmės
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
KEISTA (dalies numeris):
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
KEISTA (dalies numeris):
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
KEISTA (dalies numeris):
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
3.181 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu
3.182 straipsnis. Asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo ar apribojimo panaikinimo
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.183 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo prašymų nagrinėjimas
KEISTA:
(TAR, 2016, Nr. 2016-26873)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
3.184 straipsnis. Privalomas valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos dalyvavimas
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
XII SKYRIUS
TURTINĖS VAIKŲ IR TĖVŲ TARPUSAVIO TEISĖS IR PAREIGOS
PIRMASIS SKIRSNIS
TĖVŲ TEISĖS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU JŲ VAIKAMS PRIKLAUSANČIU TURTU
3.185 straipsnis. Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas
3.186 straipsnis. Tėvų pareigos tvarkant nepilnamečių vaikų turtą
3.187 straipsnis. Nepilnamečių vaikų turtas, kuriam uzufruktas netaikomas
Tėvai neturi teisės tvarkyti uzufrukto teisėmis savo nepilnamečių vaikų turto, kuris yra:
1) įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas;
2) skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams;
3) vaikui dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas.
3.188 straipsnis. Sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu
1) perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį;
2) savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą;
3) sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei penkerių metų terminui;
4) nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą;
5) nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį;
6) investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį.
3.189 straipsnis. Draudimas perleisti ar suvaržyti uzufrukto teisę
3.190 straipsnis. Uzufrukto teisė, kai turtą tvarko tik vienas iš tėvų
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
3.191 straipsnis. Turto tvarkymo ir uzufrukto teisės pabaiga
1) įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis emancipuojamas;
2) įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis sudaro santuoką;
3) vaikas sulaukia pilnametystės;
4) teismas nušalina tėvus nuo turto tvarkymo;
5) teismas atskiria vaikus nuo tėvų ar apriboja tėvų valdžią.
ANTRASIS SKIRSNIS
VAIKŲ IR TĖVŲ TARPUSAVIO IŠLAIKYMO PAREIGOS
3.192 straipsnis. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
3.1921 straipsnis. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės
KEISTA:
2013 06 20 įstatymu Nr. XII-396 (nuo 2013 07 09)
(Žin., 2013, Nr. 73-3654)
3.193 straipsnis. Tėvų susitarimas dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo
3.194 straipsnis. Išlaikymo priteisimas
KEISTA:
(Žin., 2004, Nr. 171-6319)
(Žin., 2013, Nr. 73-3654)
(TAR, 2014, Nr. 2014-13599)
1) nepilnametis emancipuojamas;
2) vaikas sulaukė pilnametystės;
3) vaikas įvaikinamas;
4) vaikas miršta.
3.195 straipsnis. Išlaikymo pareiga atskyrus vaikus nuo tėvų
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
3.196 straipsnis. Išlaikymo forma ir dydis
1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;
2) konkrečia pinigų suma;
3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
3.197 straipsnis. Priverstinis įkeitimas (hipoteka)
Prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.
3.198 straipsnis. Išlaikymo priteisimas, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų
3.199 straipsnis. Pajamų, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas, rūšys
Nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių.
3.200 straipsnis. Išlaikymo priteisimo momentas
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
3.201 straipsnis. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas
3.202 straipsnis. Išlaikymo išieškojimas, kai vaikui nustatyta globa (rūpyba)
3.203 straipsnis. Išlaikymo naudojimas
3.204 straipsnis. Valstybės išlaikomi vaikai
3.205 straipsnis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus
3.206 straipsnis. Atsisakymas priteisti išlaikymą tėvams
3.207 straipsnis. Nedarbingų tėvų papildomų išlaidų kompensacija
3.208 straipsnis. Išlaikymo indeksavimas
Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
V DALIS
ĮVAIKINIMAS
XIII SKYRIUS
ĮVAIKINIMO SĄLYGOS IR TVARKA
3.209 straipsnis. Vaikai, kuriuos leidžiama įvaikinti
3.210 straipsnis. Asmenys, turintys teisę įvaikinti
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
KEISTA:
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00856)
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
3.211 straipsnis. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko
3.212 straipsnis. Tėvų sutikimas įvaikinti
KEISTA:
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.213 straipsnis. Tėvų sutikimo įvaikinti vaiką atšaukimas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.214 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai paskelbti mirusiais.
3.215 straipsnis. Įvaikinamo vaiko sutikimas
3.216 straipsnis. Įvaikintojo sutuoktinio sutikimas įvaikinti
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.217 straipsnis. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas
KEISTA:
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.218 straipsnis. Duomenų apie įvaikinamą vaiką pateikimas
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.219 straipsnis. Įvaikinimo apskaita
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.220 straipsnis. Prašymų įvaikinti nagrinėjimas
NETEKO GALIOS:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.221 straipsnis. Įvaikinimo konfidencialumas
3.222 straipsnis. Vaiko perkėlimas į šeimą iki įvaikinimo
KEISTA:
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.223 straipsnis. Pirmenybė įvaikinti
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:
1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2) giminaičiams;
3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4) asmenims, kurių šeimoje vaikui, kurį norima įvaikinti, nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
5) Lietuvos Respublikos piliečiams;
6) asmenims, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
7) sutuoktiniams.
3.224 straipsnis. Įvaikinimas asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečiams ir asmenims be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
1) per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymų įvaikinti ar globoti vaiką (rūpintis vaiku);
2) vaiko, kuriam paskirtas nuolatinis globėjas (rūpintojas) ir nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, globėjas (rūpintojas) duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti. Atsisakymas duoti sutikimą įvaikinti turi būti motyvuotas;
3) atsisakymo duoti šios dalies 2 punkte nurodytą rašytinį sutikimą įvaikinti motyvai yra pagrįsti.
3.225 straipsnis. Įvaikinimo, atlikto užsienyje, pripažinimas
Įvaikinimas, atliktas užsienyje, pripažįstamas tarptautinių sutarčių ir šio kodekso pirmosios knygos normų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3.226 straipsnis. Vaikų, užsienio valstybės piliečių, įvaikinimas
XIV SKYRIUS
ĮVAIKINIMO TEISINĖS PASEKMĖS
3.227 straipsnis. Įvaikinimo pasekmės
3.228 straipsnis. Įvaikio vardas ir pavardė
VI DALIS
KITŲ ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
XV SKYRIUS
BENDRAS GYVENIMAS NEĮREGISTRAVUS SANTUOKOS
3.229 straipsnis. Taikymo ribos
Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.
3.230 straipsnis. Turtas, kurio teisinį režimą nustato šio skyriaus normos
1) bendrai įgytas gyvenamasis namas ar butas, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
2) vieno iš sutuoktinių nuomos, uzufrukto teisė ar kitokia teisė naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
3) bendrai įgytas nekilnojamasis daiktas, susijęs su bendram gyvenimui naudojamu gyvenamuoju namu ar butu, jeigu šis nekilnojamasis daiktas sugyventinių bendrai naudojamas;
4) baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai įgyja ir naudoja, išskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai individualiai naudoja.
3.231 straipsnis. Sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis režimas
3.232 straipsnis. Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas
Visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jeigu sugyventiniai nebuvo sudarę notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo.
3.233 straipsnis. Teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai
3.234 straipsnis. Bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka
3.235 straipsnis. Teisė naudotis gyvenamąja patalpa
XVI SKYRIUS
KITŲ ŠEIMOS NARIŲ TARPUSAVIO IŠLAIKYMO PAREIGOS
3.236 straipsnis. Pilnamečio brolio (sesers) pareiga išlaikyti nepilnametį brolį (seserį)
3.237 straipsnis. Vaikaičių ir senelių tarpusavio išlaikymas
VII DALIS
GLOBA IR RŪPYBA
XVII SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
3.238 straipsnis. Globa
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.239 straipsnis. Rūpyba
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.240 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo teisinė padėtis
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.241 straipsnis. Globos ir rūpybos institucijos
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.242 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo paskyrimas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.243 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo pareigų atlikimas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.244 straipsnis. Neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto ir pajamų naudojimas
KEISTA (straipsnio pavadinimas):
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2014 10 16 įstatymu Nr. XII-1240 (nuo 2015 01 01)
(TAR, 2014, Nr. 2014-14518)
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.245 straipsnis. Neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto administravimas
KEISTA (straipsnio pavadinimas):
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.246 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo atleidimas nuo pareigų atlikimo
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.247 straipsnis. Globos ir rūpybos pasibaigimas
XVIII SKYRIUS
NEPILNAMEČIŲ GLOBA IR RŪPYBA
3.248 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) tikslas ir uždaviniai
1) paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus;
2) sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą;
3) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
3.249 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai
1) geriausių vaiko interesų pirmumas;
KEISTA:
2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1879 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-11177)
2) pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus;
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
3) vaiko globa (rūpyba) šeimoje;
4) brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus.
3.250 straipsnis. Vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.251 straipsnis. Globos ir rūpybos nustatymas
3.252 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) rūšys ir formos
1) laikinoji globa (rūpyba);
2) nuolatinė globa (rūpyba).
1) globa (rūpyba) šeimoje;
2) globa (rūpyba) šeimynoje;
3) globa (rūpyba) globos centre;
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
4) globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje.
KEISTA (punkto numeris):
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
3.253 straipsnis. Vaiko laikinoji globa (rūpyba)
KEISTA:
2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1879 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-11177)
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.254 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:
1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais);
2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;
3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
KEISTA:
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.2541 straipsnis. Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
KEISTA:
2019 04 11 įstatymu Nr. XIII-2039 (nuo 2019 05 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-06551)
3.255 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaiga
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas:
1) grąžinamas tėvams;
2) sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas;
3) nustatoma nuolatinė globa (rūpyba);
4) įvaikinamas;
5) susituokia.
3.256 straipsnis. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba)
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.
3.257 straipsnis. Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindai
KEISTA (pavadinimas):
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:
1) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;
2) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;
3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų;
4) tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius;
5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais šioje srityje.
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
6) abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia.
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
3.258 straipsnis. Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) pabaiga
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas:
1) sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas;
2) grąžinamas tėvams;
3) įvaikinamas;
4) susituokia.
3.259 straipsnis. Vaiko globa (rūpyba) šeimoje
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.260 straipsnis. Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.261 straipsnis. Vaiko globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje
KEISTA:
(TAR, 2015, Nr. 2015-11177)
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
1) vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje, globos centre ar šeimynoje;
2) vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų jo geriausius interesus;
3) globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
3.262 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.263 straipsnis. Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymas
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.
3.264 straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimas
KEISTA:
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
1) giminaičiams;
2) asmenims, su vaiku susijusiems emociniais ryšiais;
3) vaiko brolį ir (arba) seserį globojančioms (rūpinančioms), įvaikinusioms šeimoms;
4) šeimoms;
5) globos centrui;
6) šeimynoms;
7) vaikų globos institucijoms.
3.265 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) vieta
Vaiko globos (rūpybos) vieta gali būti:
1) globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje;
2) vaiko gyvenamojoje vietoje;
3) vaikų globos institucijoje.
4) fizinio asmens, kuris įstatymų nustatytais atvejais prižiūri vaiką, gyvenamojoje vietoje.
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
3.266 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) organizavimas
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.267 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) priežiūra
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
3.268 straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarka
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
Asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), savivaldybės administracijai pateikia šiuos dokumentus:
1) prašymą, kuriame nurodoma pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis;
2) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą;
3) kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą.
3.269 straipsnis. Asmuo, kuris negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju)
Vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo:
1) neturintis dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis;
2) pripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje;
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3) nuo kurio yra atskirtas vaikas;
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
4) kuriam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
5) jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai buvo nutraukti šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais;
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
6) nuteistas už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės būti vaiko globėju (rūpintoju) sprendžiama, įvertinus padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą bei atsižvelgus į vaiko interesus;
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
7) sulaukęs šešiasdešimt penkerių metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką;
8) turintis psichikos ir elgesio sutrikimą ar sergantis kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
KEISTA:
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00856)
9) su kuriuo dėl netinkamo sutarties vykdymo buvo nutraukta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su globos centru.
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
3.270 straipsnis. Pasirengimas vaiko globai (rūpybai)
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
Vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą globoti (rūpintis) organizuoja savivaldybių administracijos, globos centrai, kitos šio darbo patirties turinčios organizacijos ir institucijos.
3.271 straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:
1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą;
2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi;
3) auklėti vaiką;
4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis;
KEISTA:
2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-645 (nuo 2018 07 01 – remiantis
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams;
6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais;
7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius;
8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
3.272 straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) teisės
3.273 straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) atsakomybė
3.274 straipsnis. Globojamo vaiko išlaikymas
KEISTA:
2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
Globojamo vaiko šeimoje, šeimynoje, globos centre ir vaikų globos (rūpybos) institucijoje išlaikymą reglamentuoja įstatymai.
3.275 straipsnis. Disponavimas globojamo vaiko gaunamomis pajamomis
Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.
3.276 straipsnis. Globojamo vaiko ir globėjo (rūpintojo) turtiniai santykiai
3.2761 straipsnis. Vaikų globos (rūpybos) apskaita
KEISTA:
(TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
2018 06 26 įstatymu XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 2018-10591))
(TAR, 2017, Nr. 2017-16080)
Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), globėjų (rūpintojų), asmenų, pasirengusių globoti (rūpinti) vaiką, ir globėjų (rūpintojų), nušalintų nuo vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų, centralizuotą apskaitą tvarko Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka.
XIX SKYRIUS
PILNAMEČIŲ ASMENŲ GLOBA IR RŪPYBA
3.277 straipsnis. Globos ir rūpybos nustatymas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.278 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo veiklos kontrolė
3.279 straipsnis. Veiksnaus asmens rūpyba
XIX1 SKYRIUS
PAGALBA PRIIMANT SPRENDIMUS
KEISTA (skyrius):
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3.2791 straipsnis. Pagalba priimant sprendimus
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1923 (nuo 2019 05 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00856)
3.2792 straipsnis. Sprendimų, priimtų naudojantis pagalba, teisinė galia
3.2793 straipsnis. Pagalbos priimant sprendimus teikimo pabaiga
VIII DALIS
CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMAS
NETEKO GALIOS (VIII dalis):
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIS KODEKSAS
KETVIRTOJI KNYGA
DAIKTINĖ TEISĖ
I DALIS
DAIKTAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
4.1 straipsnis. Daiktų sąvoka
Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.
4.2 straipsnis. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai
4.3 straipsnis. Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai
4.4 straipsnis. Individualiais ir rūšies požymiais apibūdinti daiktai
4.5 straipsnis. Suvartojamieji ir nesunaudojamieji daiktai
4.6 straipsnis. Dalieji ir nedalieji daiktai
4.7 straipsnis. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai
4.8 straipsnis. Namų apyvokos daiktai
Namų apyvokos daiktais laikomi visi namų ūkyje naudojami kilnojamieji daiktai, baldai ir dekoracijos, išskyrus knygų rinkinius (bibliotekas), meno kūrinių ir kitas vertingas kolekcijas, taip pat mokslinės ar istorinės reikšmės daiktus.
4.9 straipsnis. Daiktinės teisės suvaržymai
4.10 straipsnis. Daikto išlaidos
4.11 straipsnis. Daiktų skirstymas pagal vertę
II SKYRIUS
PAGRINDINIAI IR ANTRAEILIAI DAIKTAI
4.12 straipsnis. Pagrindiniai daiktai
Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais.
4.13 straipsnis. Antraeiliai daiktai
4.14 straipsnis. Antraeilio daikto likimas
4.15 straipsnis. Esminės pagrindinio daikto dalys
Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu.
4.16 straipsnis. Vaisiai
Vaisiais laikomi daiktai, kurie, organiškai vystantis pagrindiniam daiktui, turi atsiskirti, atsiskiria ar atskiriami nuo jo nepažeidžiant pagrindinio daikto vientisumo ir paskirties.
4.17 straipsnis. Produkcija
Produkcija laikomi daiktai, kurie sukuriami kaip darbo rezultatas naudojant gamybos procese pagrindinius daiktus.
4.18 straipsnis. Pajamos
4.19 straipsnis. Priklausiniai
II DALIS
DAIKTINĖS TEISĖS
III SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
4.20 straipsnis. Daiktinės teisės sąvoka
Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.
4.21 straipsnis. Daiktinių teisių teisinis režimas
Daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, o daiktinėms teisėms į kilnojamuosius daiktus – kilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
IV SKYRIUS
VALDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
4.22 straipsnis. Daikto valdymas
4.23 straipsnis. Teisėtas ir neteisėtas daikto valdymas
4.24 straipsnis. Valdymo teisės objektas
Valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALDYMO ATSIRADIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
4.25 straipsnis. Valdymo atsiradimas
4.26 straipsnis. Valdymo atsiradimas sąžiningai ir nesąžiningai
4.27 straipsnis. Nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimas
4.28 straipsnis. Kilnojamojo daikto valdymo atsiradimas
Kilnojamojo daikto valdymas asmeniui atsiranda:
1) kai pageidaujantysis, kad atsirastų kilnojamojo daikto valdymas, paima tą daiktą į savo rankas;
2) kai pageidaujantysis, kad atsirastų kilnojamojo daikto valdymas, pradėjo saugoti daiktą ar tai daroma jo nurodymu;
3) kai norinčio, kad atsirastų daikto valdymas, asmens nurodymu daiktas perduotas jo nurodytam asmeniui;
4) kai daiktas padedamas į patalpą, priklausančią asmeniui, pageidaujančiam, kad atsirastų to daikto valdymas;
5) kai pageidaujančiam, kad atsirastų valdymas, asmeniui perduoti raktai nuo patalpos, kurioje yra daiktas;
6) kai pageidaujantis, kad atsirastų valdymas, asmuo atitinkamai pažymėjo niekieno nevaldomą daiktą;
7) kai gaudomas daiktas pakliuvo į spąstus, tinklus ir pan.;
8) atlikus kitus veiksmus, išreiškiančius asmens valią užvaldyti daiktą.
4.29 straipsnis. Daikto valdymo atsiradimas per kitą asmenį
Jeigu perduodantysis valdyti daiktą per kitą asmenį turėjo tikslą perduoti jį konkrečiam asmeniui, tai šiam perduoto daikto valdymas atsiranda ir tada, jeigu asmuo, per kurį perduodamas daiktas, norėtų įsigyti daiktą sau ar dar kitam asmeniui.
4.30 straipsnis. Faktinis daikto valdymas per kitą asmenį
Valdytojas gali valdyti daiktą per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų.
TREČIASIS SKIRSNIS
VALDYMO PABAIGOS PAGRINDAI
4.31 straipsnis. Valdymo pabaiga
4.32 straipsnis. Kilnojamojo daikto valdymo pabaiga
Kilnojamojo daikto valdymas baigiasi praradus valdytojui galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, kai:
1) daiktą užvaldo kitas asmuo, netgi slaptai ar per prievartą;
2) daiktą pametęs valdytojas negali jo rasti;
3) valdytojas negali daikto valdyti dėl kitų priežasčių.
4.33 straipsnis. Nekilnojamojo daikto valdymo pabaiga
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VALDYMO GYNIMAS
4.34 straipsnis. Valdymo gynimas
4.35 straipsnis. Valdymo pažeidimas
4.36 straipsnis. Ginčai dėl daikto valdymo
V SKYRIUS
NUOSAVYBĖS TEISĖ
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
4.37 straipsnis. Nuosavybės teisės sąvoka
4.38 straipsnis. Nuosavybės teisės objektas
Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.
4.39 straipsnis. Nuosavybės teisės apribojimas
4.40 straipsnis. Žemės sklypo savininko teisių turinys
4.41 straipsnis. Gyvūnų savininko teisių turinys
Gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų.
4.42 straipsnis. Teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius
4.43 straipsnis. Laikinas pasinaudojimas svetimu žemės sklypu susisiekimui
4.44 straipsnis. Neleistinumas laikinai pasinaudoti svetimu žemės sklypu susisiekimui
Savininkas žemės sklypo, netekusio susisiekimo su viešuoju keliu, būtinu sklypui naudoti pagal paskirtį, negali reikalauti iš kaimynų, kad šie susisiekimo tikslui leistų jam naudotis savo žemės sklypais, jeigu jo paties tyčiniais veiksmais buvo nutrauktas jo žemės sklypo susisiekimas su viešuoju keliu.
4.45 straipsnis. Žemės sklypo ribų nustatymas
4.46 straipsnis. Teisė į sklypo ribas žyminčius nekilnojamuosius daiktus
ANTRASIS SKIRSNIS
NUOSAVYBĖS TEISĖS ĮGIJIMO IR PRARADIMO PAGRINDAI
4.47 straipsnis. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai
Nuosavybės teisė gali būti įgyjama:
1) pagal sandorius;
2) paveldėjimu;
3) pasisavinant vaisius ir pajamas;
4) pagaminant naują daiktą;
5) pasisavinant bešeimininkį daiktą;
6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites;
7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus;
8) pasisavinant radinį, lobį;
9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams;
10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą);
11) įgyjamąja senatimi;
12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
4.48 straipsnis. Nuosavybės teisės įgijimas perdavimo būdu
4.49 straipsnis. Momentas, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę
4.50 straipsnis. Daikto perdavimas įgijėjui
4.51 straipsnis. Turinčių ypatingą reikšmę daiktų įgijimas
Daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai.
4.52 straipsnis. Perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika
4.53 straipsnis. Nuosavybės teisė į vaisius ir pajamas
4.54 straipsnis. Daikto atsiradimas susijungus kilnojamiesiems daiktams
4.55 straipsnis. Daikto pagaminimas iš svetimos medžiagos
4.56 straipsnis. Daikto pagaminimas iš savos ir iš svetimos medžiagos
4.57 straipsnis. Bešeimininkis daiktas
4.58 straipsnis. Nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas
KEISTA:
2017 06 29 įstatymu Nr. XIII-557 (nuo 2018 01 01)
(TAR, 2017, Nr. 2017-12060)
4.59 straipsnis. Laukiniai gyvūnai
Laisvėje esantys laukiniai gyvūnai, kurie laikantis įstatymų buvo pagauti arba nušauti, tampa juos pagavusiojo arba nušovusiojo nuosavybe, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
4.60 straipsnis. Laukinės ir naminės bitės
4.61 straipsnis. Bepriežiūriai ir priklydę naminiai gyvūnai
4.62 straipsnis. Radinys
4.63 straipsnis. Greitai gendantys bešeimininkiai ir rasti daiktai
4.64 straipsnis. Atlyginimas už daikto radimą
4.65 straipsnis. Lobis
4.66 straipsnis. Netinkamas kultūros vertybių laikymas
4.67 straipsnis. Daikto paėmimas
Valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei neatlygintinai paimti daiktą, kaip sankciją už teisės pažeidimą, leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
ĮGYJAMOJI SENATIS
4.68 straipsnis. Įgyjamosios senaties samprata
4.69 straipsnis. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyjami daiktai
4.70 straipsnis. Sąžiningai įgytas ir valdomas daiktas
4.71 straipsnis. Nepertraukiamas daikto valdymas
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSAVYBĖS TEISĖ
4.72 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės samprata ir subjektai
4.73 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys
4.74 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės objektai
Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
4.75 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
4.76 straipsnis. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant
Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
4.77 straipsnis. Bendraturčių teisių pasikeitimas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę
4.78 straipsnis. Bendraturčio teisė perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį
Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis.
4.79 straipsnis. Pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe
4.80 straipsnis. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
4.81 straipsnis. Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka
4.82 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė
KEISTA:
2012 05 10 įstatymu Nr. XI-2005 (nuo 2013 01 01)
(Žin., 2012, Nr. 57-2828)
Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė. Ginčus dėl kaupiamųjų lėšų sprendžia teismas.
KEISTA:
2012 05 10 įstatymu Nr. XI-2005 (nuo 2013 01 01)
(Žin., 2012, Nr. 57-2828)
KEISTA:
2012 05 10 įstatymu Nr. XI-2005 (nuo 2013 01 01)
(Žin., 2012, Nr. 57-2828)
KEISTA:
2012 05 10 įstatymu Nr. XI-2005 (nuo 2013 01 01)
(Žin., 2012, Nr. 57-2828)
KEISTA:
2012 05 10 įstatymu Nr. XI-2005 (nuo 2013 01 01)
(Žin., 2012, Nr. 57-2828)
4.83 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe
1) imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai;
2) reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
KEISTA:
2012 05 10 įstatymu Nr. XI-2005 (nuo 2013 01 01)
(Žin., 2012, Nr. 57-2828)
KEISTA:
2012 05 10 įstatymu Nr. XI-2005 (nuo 2013 01 01)
(Žin., 2012, Nr. 57-2828)
4.84 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties
KEISTA:
2012 05 10 įstatymu Nr. XI-2005 (nuo 2013 01 01)
(Žin., 2012, Nr. 57-2828)
4.85 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas
KEISTA:
2012 05 10 įstatymu Nr. XI-2005 (nuo 2013 01 01)
(Žin., 2012, Nr. 57-2828)
4.86 straipsnis. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant
4.87 straipsnis. Bendraturčių teisių pasikeitimas padidinus bendrąją jungtinę nuosavybę
Jeigu bendraturtis, laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai į padidintą daiktą ar jo vertę bendrosios jungtinės nuosavybės teises įgyja lygiai visi bendraturčiai.
4.88 straipsnis. Bendraturčio teisė perleisti ar suvaržyti teisę į bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą savo dalį
4.89 straipsnis. Bendraturčio dalies nustatymas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje
4.90 straipsnis. Atidalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės
4.91 straipsnis. Išieškojimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės
4.92 straipsnis. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisė
PENKTASIS SKIRSNIS
SAVININKO TEISIŲ APSAUGA IR GYNIMAS
4.93 straipsnis. Savininko teisių apsauga
1) paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
2) reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe.
4.94 straipsnis. Laikinas pasinaudojimas daiktu prieš savininko valią
4.95 straipsnis. Savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo
Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.
4.96 straipsnis. Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo
4.97 straipsnis. Atsiskaitymai grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo
4.98 straipsnis. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu
Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
4.99 straipsnis. Žemės sklypo savininko teisių gynimas nuo galimų pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu
Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.
4.100 straipsnis. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams
KEISTA:
2011 04 12 įstatymu Nr. XI-1312 (nuo 2011 04 28)
(Žin., 2011, Nr. 49-2367)
KEISTA:
2011 04 12 įstatymu Nr. XI-1312 (nuo 2011 04 28)
(Žin., 2011, Nr. 49-2367)
4.101 straipsnis. Asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausantys statiniais užstatyti žemės sklypai paimami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga
4.102 straipsnis. Asmenų, kurių ne nuosavybės teise naudojami statiniams statyti žemės sklypai paimami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga
4.103 straipsnis. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės
KEISTA:
(Žin., 2006, Nr. 116-4403)
(Žin., 2010, Nr. 84-4402)
4.104 straipsnis. Teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmės
4.105 straipsnis. Teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės
VI SKYRIUS
TURTO PATIKĖJIMO TEISĖ
4.106 straipsnis. Turto patikėjimo teisės sąvoka ir tikslas
4.107 straipsnis. Turto patikėjimo teisės subjektai
4.108 straipsnis. Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindai
Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti: įstatymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas.
4.109 straipsnis. Turto patikėjimo teisės turinys
4.110 straipsnis. Turto patikėjimo teisės gynimas
Turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95–4.99 straipsniuose.
VII SKYRIUS
SERVITUTAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
4.111 straipsnis. Servituto sąvoka
4.112 straipsnis. Servituto turinys
4.113 straipsnis. Servituto teisių įgyvendinimas
4.114 straipsnis. Servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą
4.115 straipsnis. Servituto išlikimas padalijus tarnaujantįjį daiktą
Padalijus tarnaujantįjį daiktą, anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančiojo daikto dalims, išskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar buvo nustatytas tik konkrečiai tarnaujančiojo daikto daliai.
4.116 straipsnis. Servituto išlikimas padalijus viešpataujantįjį daiktą
4.117 straipsnis. Kelio servitutas
Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti.
4.118 straipsnis. Kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku
4.119 straipsnis. Kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis
4.120 straipsnis. Kelio servitutas, suteikiantis teisę varyti galvijus
4.121 straipsnis. Kelio (tako) vietos ir krypties nustatymas
Kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ar taku galvijams varyti, nenustatant kelio (tako) vietos ir krypties, laikoma, kad suteikiama teisė naudotis esamu keliu (taku), o jei jo nėra, – anksčiau buvusiu keliu (taku), o jei jo nebuvo arba negalima nustatyti jo vietos ir krypties, kelio (tako) vietą ir kryptį turi teisę parinkti daikto savininkas, esant galimybei laikydamasis nuostatos, kad parenkama vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus.
4.122 straipsnis. Statinių servitutas
Gali būti nustatomas statinių servitutas, suteikiantis teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo.
4.123 straipsnis. Kiti servitutai
Gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai.
ANTRASIS SKIRSNIS
SERVITUTO NUSTATYMAS
4.124 straipsnis. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas
4.125 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriais
Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas.
4.126 straipsnis. Servituto nustatymas teismo sprendimu
4.127 straipsnis. Servituto nustatymo apribojimai
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.128 straipsnis. Daiktai, kuriems gali būti nustatomas servitutas
4.129 straipsnis. Dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimas
Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
TREČIASIS SKIRSNIS
SERVITUTO PABAIGA
4.130 straipsnis. Servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas
1) jo atsisakius;
2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku;
3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui;
4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei;
5) išnykus servituto būtinumui;
6) suėjus senaties terminui.
4.131 straipsnis. Servituto atsisakymas
4.132 straipsnis. Servituto pabaiga tam pačiam asmeniui tapus viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininku
4.133 straipsnis. Servituto pabaiga žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui
Viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui žuvus, servitutas baigiasi.
4.134 straipsnis. Servituto pabaiga pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei
4.135 straipsnis. Servituto pabaiga išnykus servituto būtinumui
4.136 straipsnis. Servituto pabaiga suėjus senaties terminui
4.137 straipsnis. Statinių servitutų pabaiga dėl senaties
Statinių servitutas dėl senaties baigiasi tik tada, kai viešpataujančiojo daikto savininkas dešimt metų pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teisėmis ir tarnaujančiajam daiktui padarė ką nors tokio, kas nesuderinama su naudojimusi servituto suteikiamomis teisėmis.
4.138 straipsnis. Servituto turėtojo teisė reikalauti atlyginti nuostolius
Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamas teises, tai servituto turėtojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl trukdymo atsiradusius nuostolius.
4.139 straipsnis. Tarnaujančiojo daikto savininko teisių gynimas
4.140 straipsnis. Atsakomybė pagal turtines prievoles, kylančias iš servituto
VIII SKYRIUS
UZUFRUKTAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
4.141 straipsnis. Uzufrukto sąvoka
4.142 straipsnis. Uzufrukto objektas
4.143 straipsnis. Uzufrukto turinys
4.144 straipsnis. Uzufruktoriaus pareigos
4.145 straipsnis. Uzufrukto įgyvendinimas į žemę
4.146 straipsnis. Uzufruktoriaus atsakomybė
ANTRASIS SKIRSNIS
UZUFRUKTO NUSTATYMAS
4.147 straipsnis. Uzufrukto nustatymo pagrindai ir momentas
4.148 straipsnis. Uzufrukto nustatymas sandoriais
Nustatyti uzufruktą sandoriais turi teisę tik pats daikto savininkas.
4.149 straipsnis. Uzufrukto nustatymo apribojimai
Naujas uzufruktas gali būti nustatomas į daiktus, į kuriuos jau yra nustatytas uzufruktas, jeigu naujai nustatomo uzufrukto suteikiamos teisės nesutampa su jau nustatyto uzufrukto suteikiamomis teisėmis ir naujojo uzufrukto suteikiamų teisių įgyvendinimas nepažeis jau esamo uzufruktoriaus teisių.
TREČIASIS SKIRSNIS
UZUFRUKTO PABAIGA
4.150 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimo pagrindai ir momentas
1) jo atsisakius;
2) mirus uzufruktoriui, likvidavus uzufruktorių juridinį asmenį ar praėjus trisdešimčiai metų nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui;
3) pasibaigus terminui ar įvykus naikinančiojoje sąlygoje numatytam juridiniam faktui;
4) uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku;
5) žuvus uzufrukto objektui;
6) pablogėjus uzufrukto objekto būklei;
7) suėjus senaties terminui;
8) panaikinus uzufruktą teismo sprendimu.
4.151 straipsnis. Uzufrukto atsisakymas
4.152 straipsnis. Uzufrukto pabaiga mirus uzufruktoriui, likvidavus juridinį asmenį ar praėjus trisdešimčiai metų nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui
4.153 straipsnis. Uzufrukto pabaiga pasibaigus terminui ar įvykus naikinančiojoje sąlygoje numatytam juridiniam faktui
4.154 straipsnis. Uzufrukto pabaiga uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku
4.155 straipsnis. Uzufrukto pabaiga žuvus uzufrukto objektui
Uzufrukto objektui žuvus, baigiasi ir uzufruktas.
4.156 straipsnis. Uzufrukto pabaiga pablogėjus uzufrukto objekto būklei
4.157 straipsnis. Uzufrukto pabaiga suėjus senaties terminui
4.158 straipsnis. Uzufrukto objekto grąžinimas pasibaigus uzufruktui
4.159 straipsnis. Uzufrukto objekto savininko teisių gynimas
Jeigu uzufruktorius netinkamai įgyvendina uzufrukto suteiktas teises ir tuo pažeidžia daikto savininko teises, tai uzufrukto objekto savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
IX SKYRIUS
UŽSTATYMO TEISĖ (SUPERFICIES)
4.160 straipsnis. Užstatymo teisės (superficies) sąvoka
4.161 straipsnis. Užstatymo teisės atlygintinumas
Užstatymo teisę nustatančiame akte gali būti numatyta, kad šios teisės turėtojas turi sumokėti žemės savininkui vienkartinę sumą arba už ją mokėti periodiškai.
4.162 straipsnis. Užstatymo teisės turinys
4.163 straipsnis. Užstatymo teisės nustatymas
Užstatymo teisė nustatoma žemės savininko ir užstatymo teisės turėtoju tampančio asmens susitarimu arba žemės savininko testamentu.
4.164 straipsnis. Užstatymo teisės pabaiga
1) kai užstatymo teisės turėtojas tampa ir žemės savininku;
2) pasibaigus terminui;
3) dėl senaties, jeigu užstatymo teisės turėtojas dešimt metų nesinaudoja užstatymo teisės objektu;
4) užstatymo teisės turėtojui daugiau kaip už dvejus metus nesumokėjus užstatymo teisę nustatančiame akte nustatyto mokesčio.
X SKYRIUS
ILGALAIKĖ NUOMA (EMPHYTEUSIS)
4.165 straipsnis. Ilgalaikės nuomos sąvoka
4.166 straipsnis. Ilgalaikės nuomos atlygintinumas
Ilgalaikę nuomą nustatančiame akte gali būti numatyta, kad nuomininkas turi sumokėti nekilnojamojo daikto nuomotojui vienkartinę sumą arba už jį mokėti periodiškai.
4.167 straipsnis. Ilgalaikės nuomos nustatymas
Ilgalaikė nuoma nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu.
4.168 straipsnis. Ilgalaikės nuomos turinys
4.169 straipsnis. Ilgalaikės nuomos pabaiga
1) pasibaigus terminui;
2) žuvus nuomos objektui;
3) nuomą panaikinus teismo sprendimu;
4) nuomotojui tapus ir nuomininku;
5) nenaudojus nuomos objekto dešimt metų;
6) šalių susitarimu.
XI SKYRIUS
HIPOTEKA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
4.170 straipsnis. Hipotekos sąvoka ir subjektai
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.171 straipsnis. Hipotekos objektas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.172 straipsnis. Hipotekos išlikimas padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.173 straipsnis. Hipotekos išlikimas sujungus įkeistus nekilnojamuosius daiktus
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.174 straipsnis. Hipoteka užtikrinami reikalavimai
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.175 straipsnis. Hipotekos rūšys
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių;
2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus;
3) kitais šio kodekso numatytais atvejais.
1) įmonės hipoteka;
2) paprastoji hipoteka;
3) jungtinė hipoteka;
4) svetimo daikto hipoteka;
5) maksimalioji hipoteka;
6) bendroji hipoteka;
7) sąlyginė hipoteka.
4.176 straipsnis. Priverstinės hipotekos nustatymas valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti
KEISTA:
(Žin., 2004, Nr. 72-2495)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu. Šiame sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, skolininkas – šio daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, priverstinės hipotekos terminas ir reikalavimo suma.
4.177 straipsnis. Įmonės hipoteka
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.178 straipsnis. Hipotekos nustatymas pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
Pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu šio kodekso nustatytais atvejais ir Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka.
4.179 straipsnis. Paprastoji hipoteka
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
Paprastoji hipoteka – vieno konkretaus skolininkui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą.
4.180 straipsnis. Jungtinė hipoteka
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
Jungtinė hipoteka – kelių tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu hipotekos sandoriu norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą.
4.181 straipsnis. Svetimo daikto hipoteka
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.182 straipsnis. Maksimalioji hipoteka
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.183 straipsnis. Bendroji hipoteka
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.184 straipsnis. Sąlyginė hipoteka
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1933 (nuo 2019 07 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00891)
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1933 (nuo 2019 07 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00891)
ANTRASIS SKIRSNIS
HIPOTEKOS ĮREGISTRAVIMAS
4.185 straipsnis. Hipotekos įforminimas ir įregistravimas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.186 straipsnis. Hipotekos sandorio turinys
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.187 straipsnis. Hipotekos įsigaliojimo momentas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.188 straipsnis. Hipotekos sandorio ir Hipotekos registro duomenų neatitikimas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
Kai hipotekos sandorio tekstas nesutampa su Hipotekos registro duomenimis, sprendžiamąją galią turi Hipotekos registro duomenys.
TREČIASIS SKIRSNIS
HIPOTEKOS PERLEIDIMAS IR ĮKEITIMAS
4.189 straipsnis. Hipotekos reikalavimo ir hipotekos teisės perleidimas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.190 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teisė perleisti savo eilės pirmumą patenkinti reikalavimą iš įkeisto daikto vertės kitam hipotekos kreditoriui
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
Kai daiktas įkeistas kelis kartus, bet kuris hipotekos kreditorius gali perleisti savo eilės pirmumą patenkinti reikalavimą iš įkeisto daikto vertės kitam hipotekos kreditoriui. Šiuo atveju daromi abiejų hipotekos sandorių pakeitimai. Kai hipotekos kreditoriaus, perleidžiančio savo eilės pirmumą, reikalavimo suma yra mažesnė už perėmėjo reikalavimo sumą, būtinas tolesnės negu perleidėjo ir pirmesnės nei perėmėjo eilės kreditorių notarine tvarka patvirtintas sutikimas.
4.191 straipsnis. Hipotekos reikalavimo įkeitimas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos kreditorius gali įkeisti hipotekos reikalavimą pagal įkeitimo teisę reglamentuojančias šio kodekso nuostatas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SKOLOS IŠIEŠKOJIMAS HIPOTEKOS KREDITORIAUS NAUDAI
4.192 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo ir vykdomojo įrašo atlikimas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.1921 straipsnis. Skolos išieškojimo iš įmonės hipoteka įkeisto turto ypatumai
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.193 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.194 straipsnis. Skolos išieškojimas parduodant varžytynėse jungtine hipoteka įkeistą daiktą
4.1941 straipsnis. Skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijos
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.195 straipsnis. Skolos išieškojimas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.196 straipsnis. Teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, kai:
1) kiti kreditoriai į hipotekos objektą nukreipia išieškojimą;
2) miršta skolininkas;
3) pradedama skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti;
4) daugiau kaip trisdešimčia procentų sumažėjo hipotekos objekto vertė, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, ir šios įsipareigojimo dalies nepadengė gauta draudimo suma;
5) įkeisto daikto draudimo sutartis nutraukta prieš terminą arba, pasibaigus draudimo sutarčiai, daiktas nebeapdraudžiamas;
6) atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai.
PENKTASIS SKIRSNIS
HIPOTEKOS PABAIGA
4.197 straipsnis. Hipotekos pabaigos pagrindai
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1933 (nuo 2019 07 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00891)
1) yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais;
2) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka;
3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos;
4) hipotekos objektas žuvo;
5) yra kiti šiame kodekse nustatyti atvejai.
KEISTA:
2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1933 (nuo 2019 07 01)
(TAR, 2019, Nr. 2019-00891)
XII SKYRIUS
ĮKEITIMAS
4.198 straipsnis. Įkeitimo sąvoka
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.199 straipsnis. Įkeitimo atsiradimo pagrindai
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.200 straipsnis. Įkeitimu užtikrinami reikalavimai
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.201 straipsnis. Įkeitimo objektas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.202 straipsnis. Turtinių kompleksų įkeitimas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.203 straipsnis. Įkeisto daikto pakeitimas
4.204 straipsnis. Turtinės teisės, kaip įkeitimo objektas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.205 straipsnis. Įkeitimo objekto draudimas
4.206 straipsnis. Įkaito davėjas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.207 straipsnis. Įkeitimo teisės išlikimas, įkeistojo daikto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.208 straipsnis. Teisė tikrinti įkeitimo dalyką
4.209 straipsnis. Įkeitimo sandorio forma
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.210 straipsnis. Įkeitimo sandorio turinys
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.211 straipsnis. Paskesnis įkeitimas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.212 straipsnis. Įkeitimo pirmumas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.213 straipsnis. Įkeitimo įsigaliojimas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.214 straipsnis. Asmens, kuriam perduotas įkeistas daiktas, pareigos
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
Asmuo, kuriam perduotas įkeistas daiktas, privalo jį tinkamai laikyti. Jis atsako už šio daikto išsaugojimą, jeigu neįrodo, kad daiktas prarastas arba sužalotas ne dėl jo kaltės. Šis asmuo neturi teisės naudotis įkeistu daiktu, jeigu įstatymuose arba įkeitimo sandoryje nenustatyta kitaip.
4.215 straipsnis. Įkeisto daikto išreikalavimas
Jeigu įkeistas daiktas nustojo būti valdomas įkaito turėtojo, įkaito davėjo ar trečiojo asmens, kurio jis buvo valdomas, daiktą gali išreikalauti ir įkaito turėtojas ar trečiasis asmuo pagal šio kodekso 4.95–4.97 straipsnius.
4.216 straipsnis. Teisės nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą atsiradimas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.217 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į įkeitimo objektą, susidedantį iš dviejų ar daugiau daiktų (turtinių teisių)
Jeigu įkeitimo objektą sudaro du ar daugiau daiktų (turtinių teisių), išieškojimas gali būti nukreipiamas į visus šiuos daiktus (turtines teises) arba į kiekvieną iš jų atskirai. Pasirinkimo teisė priklauso įkaito turėtojui iki visiško savo reikalavimo patenkinimo.
4.218 straipsnis. Pasekmės, atsirandančios, kai įkaito turėtojo reikalavimus patenkina trečiasis asmuo
Jeigu įkaito turėtojo reikalavimą visiškai patenkina trečiasis asmuo, tai jam kartu su reikalavimo teise pereina ir įkeitimo teisė.
4.219 straipsnis. Įkeistų daiktų išieškojimo tvarka
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.220 straipsnis. Įkeistų turtinių teisių realizavimas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.221 straipsnis. Kreditoriaus reikalavimo iš įkeistų lėšų, esančių įkaito davėjo banko sąskaitoje, tenkinimo tvarka
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.222 straipsnis. Atsiskaitymai realizavus įkeistą daiktą
4.223 straipsnis. Įkeitimu užtikrinto reikalavimo ar iš įkeitimo atsiradusios reikalavimo teisės perleidimas
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.224 straipsnis. Įkeitimo teisės pabaiga
1) pasibaigus įkeitimu užtikrintai prievolei;
2) žuvus įkeistam daiktui;
3) įkaito turėtojui įgijus nuosavybės teisę į įkeistą daiktą arba įkeistoms teisėms perėjus įkaito turėtojui;
4) pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, galiojimo terminui;
5) kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš įkeitimo dalyko dėl ieškinio senaties termino praleidimo;
6) šalių susitarimu ar kreditoriui atsisakius įkeitimo.
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.225 straipsnis. Įkaito davėjo interesų garantijos
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.226 straipsnis. Įkeitimo pabaiga pinigus deponavus
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
Kai įkaito turėtojas nesutinka priimti įkeitimu užtikrintos piniginės prievolės dalyko, įkaito davėjas gali sumokėti atitinkamą sumą į notaro (jeigu įkeitimo sandoris patvirtintas notaro) banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Deponavus visą skolos sumą, įkeitimas baigiasi.
4.227 straipsnis. Įkeitimo lombarde sąvoka
4.228 straipsnis. Lombardo teisės, pareigos ir atsakomybė
XIII SKYRIUS
DAIKTO SULAIKYMAS
4.229 straipsnis. Daikto sulaikymo teisės turinys
4.230 straipsnis. Daikto sulaikymo teisės nedalumas
Daikto sulaikymo teisė nedaloma, todėl valdytojas gali sulaikyti visą valdomą daiktą, kol bus visiškai patenkintas jo reikalavimas.
4.231 straipsnis. Teisė į sulaikyto daikto vaisius
4.232 straipsnis. Sulaikyto daikto laikymo sąlygos
4.233 straipsnis. Išlaidų, susijusių su daikto sulaikymu, atlyginimas
4.234 straipsnis. Ieškinio senatis sulaikymo atveju
Daikto sulaikymo teisės įgyvendinimas neturi įtakos ieškinio senačiai, nustatytai reikalavimui, kurio teisę turi daikto valdytojas.
4.235 straipsnis. Sulaikymo teisės pabaiga
XIV SKYRIUS
KITO ASMENS TURTO ADMINISTRAVIMAS
4.236 straipsnis. Turto administravimo normų taikymo sritis
KEISTA:
2016 11 08 įstatymu Nr. XII-2753 (nuo 2017 07 01)
(TAR, 2016, Nr. 2016-26873)
KEISTA (dalies numeris):
2016 11 08 įstatymu Nr. XII-2753 (nuo 2017 07 01)
(TAR, 2016, Nr. 2016-26873)
4.237 straipsnis. Turto administratorius
4.238 straipsnis. Turto administratoriaus teisė į atlyginimą
4.239 straipsnis. Turto administravimo rūšys
4.240 straipsnis. Turto paprastojo administravimo turinys
4.241 straipsnis. Turto visiško administravimo turinys
Turto visiško administravimo atveju administratorius, be šio kodekso 4.240 straipsnyje numatytų teisių, taip pat gali perleisti turtą, jį investuoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į jį, ar keisti jo tikslinę paskirtį.
4.242 straipsnis. Turto administratoriaus prievolės naudos gavėjui
4.243 straipsnis. Draudimai turto administratoriui
4.244 straipsnis. Turto administratoriaus ir naudos gavėjo prievolės kitiems asmenims
4.245 straipsnis. Administruojamo turto aprašo sudarymas ir draudimas
1) daiktų rūšis, jų vertė, paskirtis, buvimo vieta ir individualūs požymiai;
2) vertybiniai popieriai ir grynieji pinigai;
3) su turtu susijusios teisės ir prievolės.
4.246 straipsnis. Bendras turto administravimas
4.247 straipsnis. Administratorių atsakomybė turto bendro administravimo atveju
4.248 straipsnis. Administruojamo turto investavimas
1) turtas investuotas į nekilnojamuosius daiktus;
2) turtas investuotas į valstybės vertybinius popierius.
4.249 straipsnis. Iš administruojamo turto gautų pajamų naudojimas ir apskaita
1) sumokėti draudimo įmokas, susijusias su administruojamu turtu;
2) apmokėti turto remonto ir išlaikymo išlaidas;
3) sumokėti turto mokesčius;
4) panaudoti dalį turto amortizaciniams atskaitymams;
5) vykdyti kitas su turto administravimu susijusias prievoles.
4.250 straipsnis. Turto administravimo pabaiga
Turto administravimas baigiasi:
1) pasibaigus naudos gavėjo teisėms į administruojamą turtą;
2) pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, numatytai administravimo nustatymo akte;
3) išnykus priežastims, dėl kurių buvo nustatytas administravimas, arba pasiekus tikslą, kuriam buvo nustatytas administravimas;
4) panaikinus turto administravimą.
4.251 straipsnis. Turto administratoriaus įgaliojimų pabaiga
1) administratoriui mirus, likvidavus administratorių juridinį asmenį ar iškėlus jam bankroto bylą;
2) administratoriui atsisakius įgaliojimų;
3) administratorių pripažinus neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje;
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
4) pakeitus vieną administratorių kitu;
5) panaikinus administravimą.
4.252 straipsnis. Turto administravimo pabaigos pasekmės
XV SKYRIUS
DAIKTŲ, DAIKTINIŲ TEISIŲ IR JURIDINIŲ FAKTŲ REGISTRAVIMAS
4.253 straipsnis. Registravimo objektai
4.254 straipsnis. Registruojami juridiniai faktai
Viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai:
1) sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės;
2) registruojamo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto;
3) registruoto daikto paveldėjimas;
4) registruoto daikto areštas;
5) registruoto daikto (dydžio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises į jį turinčių asmenų pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai;
6) civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso iškėlimo faktas;
7) įsiteisėję teismo sprendimai, turintys įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui, bei atitinkamos teismo nutartys;
8) turto administravimo faktas;
9) naujo daikto suformavimo ar buvusio daikto išnykimo faktas.
4.255 straipsnis. Juridinių faktų registravimo viešame registre teisiniai pagrindai
Juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šie juridiniai faktai registruojami viešame registre, yra:
1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas;
2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis;
3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą;
4) turto savininko santuoką, ištuoką, vardo, pavardės pakeitimą, mirtį liudijantys dokumentai;
KEISTA:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19698)
5) paveldėjimo teisės liudijimas;
6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl registruojamo turto teisinio statuso iškėlimą;
7) rašytiniai sandoriai;
8) turto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas);
9) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
4.256 straipsnis. Prašymai įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus
KEISTA:
2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1842 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2012, Nr. 6-178)
4.257 straipsnis. Prašymo įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas
4.258 straipsnis. Įregistravimo ar atsisakymo įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus apskundimas
Įregistravimą ar atsisakymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus suinteresuoti asmenys gali įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui.
4.259 straipsnis. Daiktų, teisių į juos suvaržymų, daiktinių teisių ir juridinių faktų įregistravimo momentas
Daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės ir juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys teisės aktų nustatyta tvarka įrašomi viešame registre.
4.260 straipsnis. Žalos, atsiradusios dėl viešo registro tvarkytojo kaltės, atlyginimas
1) pateikė registro tvarkytojui neteisingus duomenis;
2) per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie netikslų ar neteisingą įrašą viešame registre nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių pažeistoms teisėms apginti.
4.261 straipsnis. Teisė naudotis viešo registro duomenimis
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Atlyginimo už naudojimąsi viešo registro duomenimis tvarką ir dydį nustato Vyriausybė.
4.262 straipsnis. Registro duomenų teisinis statusas
Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIS KODEKSAS
PENKTOJI KNYGA
PAVELDĖJIMO TEISĖ
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
5.1 straipsnis. Paveldėjimo samprata
5.2 straipsnis. Paveldėjimo pagrindai
5.3 straipsnis. Palikimo atsiradimas
5.4 straipsnis. Palikimo atsiradimo vieta
1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno;
2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).
II SKYRIUS
ĮPĖDINIAI
5.5 straipsnis. Asmenys, galintys būti įpėdiniais
1) paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė;
2) paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus;
3) paveldint pagal testamentą – juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią.
5.6 straipsnis. Asmenys, neturintys teisės paveldėti
1) tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę;
2) tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti;
3) apgaule, grasinimais, prievarta privertė palikėją sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudarytą testamentą, privertė įpėdinį atsisakyti palikimo;
4) slėpė, klastojo ar sunaikino testamentą.
5.7 straipsnis. Sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimas
1) palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką;
2) teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separacija);
3) buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Šis punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
5.8 straipsnis. Paveldėjimo teisės ginčijimas
Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
5.9 straipsnis. Paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės
5.10 straipsnis. Asmenys, neturintys teisės gauti testamentinę išskirtinę
Jeigu testamentinės išskirtinės gavėjas atliko veiksmus, numatytus šio kodekso 5.6 straipsnio 1 dalyje, jis netenka teisės į testamentinę išskirtinę.
III SKYRIUS
PAVELDĖJIMAS PAGAL ĮSTATYMĄ
5.11 straipsnis. Įpėdinių pagal įstatymą eilės
1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
5.12 straipsnis. Paveldėjimas atstovavimo teise
Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
5.13 straipsnis. Sutuoktinių paveldėjimo teisė
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
5.14 straipsnis. Namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimas
Įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.
IV SKYRIUS
PAVELDĖJIMAS PAGAL TESTAMENTĄ
5.15 straipsnis. Testamentinis veiksnumas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
5.16 straipsnis. Testamento ar jo dalių negaliojimas
1.
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
Negalioja testamentas:
1) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens;
2) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens;
3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.
5.17 straipsnis. Testamento nuginčijimas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
5.18 straipsnis. Testamento sudarymo sąlygos
5.19 straipsnis. Palikėjo teisė palikti testamentu turtą savo nuožiūra
5.20 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį
5.21 straipsnis. Kito įpėdinio paskyrimas
Testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Taip pat testatorius gali antriniam įpėdiniui paskirti kitą įpėdinį, jeigu antrinis įpėdinis numirtų iki atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Kitų įpėdinių paskyrimų eilė neribojama.
5.22 straipsnis. Testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimas
5.23 straipsnis. Testamentinė išskirtinė
5.24 straipsnis. Testamentinės išskirtinės priėmimas
5.25 straipsnis. Testamentinės išskirtinės rūšys
5.26 straipsnis. Turto palikimas visuomenei naudingiems ir labdaros tikslams
5.27 straipsnis. Testamentų rūšys
Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai.
5.28 straipsnis. Oficialieji testamentai
1) asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo-profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvena senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų;
KEISTA:
2014 09 25 įstatymu Nr. XII-1154 (nuo 2014 10 04)
(TAR, 2014, Nr. 2014-13599)
2) asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentai, patvirtinti tų laivų kapitonų;
3) asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų;
4) karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų (viršininkų);
5) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų viršininkų;
6) testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai.
5.29 straipsnis. Kito asmens pasirašymas testamente
Jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente.
5.30 straipsnis. Asmeninis testamentas
5.31 straipsnis. Asmeninio testamento perdavimas saugoti
1) testamentą perdavė pats testatorius, pareikšdamas, kad testamente išreikšta jo paskutinė valia;
2) testamentas perduotas užklijuotame voke, panaudotos voko apsaugos nuo pažeidimų priemonės ir ant voko pasirašė testatorius bei testamentą priimantis asmuo;
KEISTA:
2013 07 02 įstatymu Nr. XII-503 (nuo 2013 07 13)
(Žin., 2013, Nr. 75-3774)
3) apie testamento priėmimą saugoti surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad nepažeisti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai, taip pat aprašytos voko išvaizda, voko apsaugos nuo pažeidimų priemonės, nurodyti testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data, vieta bei rūšis, priėmėjo pareigos, vardas ir pavardė. Aktą pasirašė testatorius ir testamentą saugoti priėmęs pareigūnas. Akto kopija išduodama testatoriui.
KEISTA:
2013 07 02 įstatymu Nr. XII-503 (nuo 2013 07 13)
(Žin., 2013, Nr. 75-3774)
5.32 straipsnis. Testamentų registras
KEISTA:
2016 06 29 įstatymu Nr. XII-2544 (nuo 2016 07 15)
(TAR, 2016, Nr. 2016-20313)
5.33 straipsnis. Testamento paskelbimas
KEISTA:
2013 07 02 įstatymu Nr. XII-503 (nuo 2013 07 13)
(Žin., 2013, Nr. 75-3774)
5.34 straipsnis. Testamento saugojimo terminas
Jeigu testamentas saugomas daugiau kaip trisdešimt metų, sauganti įstaiga privalo prieinamomis priemonėmis patikrinti, ar testatorius gyvas. Jeigu paaiškėja, kad testatorius miręs, testamento vokas atplėšiamas ir testamentas paskelbiamas.
5.35 straipsnis. Testamento panaikinimas, papildymas ir pakeitimas
5.36 straipsnis. Testamento sąlygos
5.37 straipsnis. Testamento vykdymas
5.38 straipsnis. Testatoriaus paskirto testamento vykdytojo teisės ir pareigos
5.39 straipsnis. Palikimo apyrašas
KEISTA:
2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1484 (nuo 2011 11 01)
(Žin., 2011, Nr. 85-4130)
5.40 straipsnis. Palikimo valdymas ir jo trukmė
Testatorius gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimtą nustatyta tvarka palikimą, nepaskirdamas jokių kitų įpareigojimų, arba pavesti valdyti palikimą, įvykdžius kitus testatoriaus pavedimus. Testamente gali būti nustatyta tokio valdymo trukmė, nurodant konkretų terminą arba tam tikrą įvykį (suėjimas įpėdiniui tam tikro amžiaus, įpėdinio mirtis, santuoka ir pan.). Toks terminas negali būti ilgesnis kaip dvidešimt metų nuo palikimo atsiradimo dienos.
5.41 straipsnis. Testamento vykdytojo ataskaita
Testamentą įvykdęs testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo įpėdinių reikalavimu pateikti jiems ataskaitas. Jeigu testamentas vykdomas ilgiau nei vienerius metus ir testamento vykdytojas ar administratorius valdo palikimą (šio kodekso 5.40 straipsnis), tokios ataskaitos įpėdiniui turi būti teikiamos kasmet.
5.42 straipsnis. Testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus nušalinimas
Jeigu testamento vykdytojas ar palikimo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, šių asmenų reikalavimu palikimo atsiradimo vietos teismas turi teisę nušalinti testamento vykdytoją ir paskirti palikimo administratorių, pakeisti teismo paskirtą administratorių.
V SKYRIUS
BENDRASIS SUTUOKTINIŲ TESTAMENTAS
5.43 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento samprata
Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (šio kodekso 5.20 straipsnis).
5.44 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento sudarymas
5.45 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento turinys
5.46 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento panaikinimas ir negaliojimas
5.47 straipsnis. Perduoto saugoti testamento išreikalavimas
Testamentą patvirtinusi ar jį sauganti įstaiga testamentą gali išduoti tik abiejų sutuoktinių reikalavimu.
5.48 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento paskelbimas
Mirus vienam sutuoktiniui, suinteresuotiems įpėdiniams šio kodekso 5.33 straipsnio nustatyta tvarka skelbiama tik šio sutuoktinio valia, kito sutuoktinio valia neskelbiama.
5.49 straipsnis. Palikimo pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą atsisakymas
VI SKYRIUS
PALIKIMO PRIĖMIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ PALIKĖJO SKOLAS
5.50 straipsnis. Palikimo priėmimas
KEISTA:
2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1484 (nuo 2011 11 01)
(Žin., 2011, Nr. 85-4130)
KEISTA:
2015 06 30 įstatymu Nr. XII-1928 (nuo 2015 07 08)
(TAR, 2015, Nr. 2015-11103)
2015 06 30 įstatymu Nr. XII-1928 (nuo 2015 07 08)
(TAR, 2015, Nr. 2015-11103)
KEISTA:
(Žin., 2011, Nr. 85-4130)
(TAR, 2016, Nr. 2016-20313)
5.51 straipsnis. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti
5.52 straipsnis. Įpėdinio, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, atsakomybė už palikėjo skolas
KEISTA:
2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1484 (nuo 2011 11 01)
(Žin., 2011, Nr. 85-4130)
5.53 straipsnis. Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą
KEISTA:
2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1484 (nuo 2011 11 01)
(Žin., 2011, Nr. 85-4130)
1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti;
2) įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus.
5.54 straipsnis. Neteisingas apyrašas
KEISTA:
2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1484 (nuo 2011 11 01)
(Žin., 2011, Nr. 85-4130)
Jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, šio kodekso 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė šio kodekso 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
5.55 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl palikimo administravimo
5.56 straipsnis. Neveiksnių šioje srityje ir ribotai veiksnių šioje srityje įpėdinių teisės į palikimą įgyvendinimas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Ribotai veiksnūs šioje srityje asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu. Jeigu rūpintojas šio sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą priimti palikimą gali duoti teismas.
5.57 straipsnis. Palikimo priėmimo termino atnaujinimas
KEISTA:
2015 06 30 įstatymu Nr. XII-1928 (nuo 2015 07 08)
(TAR, 2015, Nr. 2015-11103)
5.58 straipsnis. Teisės priimti palikimą perėjimas
5.59 straipsnis. Įpėdinio, pradėjusio valdyti paveldimą turtą prieš atsirandant kitiems įpėdiniams, teisės
1) apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas;
2) išlaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikėjo išlaikomi;
3) užtikrinti normalų įmonės (ūkio) funkcionavimą;
4) patenkinti reikalavimus, kylančius iš darbo santykių;
5) apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą.
5.60 straipsnis. Palikimo atsisakymas
KEISTA:
2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1484 (nuo 2011 11 01)
(Žin., 2011, Nr. 85-4130)
5.61 straipsnis. Paveldėjimo dalių padidėjimas
5.62 straipsnis. Palikimo perėjimas valstybei
1) turtas testamentu paliktas valstybei;
2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą;
3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo;
4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
5.63 straipsnis. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka
KEISTA:
2015 06 30 įstatymu Nr. XII-1928 (nuo 2015 07 08)
(TAR, 2015, Nr. 2015-11103)
5.64 straipsnis. Palikimo apsauga
1) nežinomi įpėdiniai;
2) įpėdinių nėra palikimo atsiradimo vietoje;
3) įpėdiniai nenori ar negali priimti palikimo;
4) nors vienas iš įpėdinių yra neveiksnus šioje srityje ar ribotai veiksnus šioje srityje;
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
5) žinoma, kad palikėjas turi didelių skolų;
6) yra kitų aplinkybių, lemiančių palikimo apsaugą.
5.65 straipsnis. Paveldimo turto palikimo administratoriaus skyrimas
Jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi šio kodekso 5.38 straipsnio nustatytas teises. Palikimo administratoriui taikomos mutatis mutandis šio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos.
5.66 straipsnis. Prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą
5.67 straipsnis. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo terminas
VII SKYRIUS
ĮPĖDINIŲ SAVITARPIO SANTYKIAI
5.68 straipsnis. Paveldimo turto teisinė padėtis
Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip.
5.69 straipsnis. Palikimo pasidalijimas
1) iki įpėdinio pagal įstatymą ar pagal testamentą gimimo;
2) jeigu testatorius testamentu nustatė terminą, per kurį įpėdiniai paveldėtą turtą valdo bendrai. Šis terminas negali būti ilgesnis nei penkeri metai nuo palikimo atsiradimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai tarp įpėdinių yra nepilnamečių. Tokiu atveju palikėjas gali uždrausti dalyti palikimą, kol įpėdiniui sueis aštuoniolika metų.
5.70 straipsnis. Turto pasidalijimo būdai
5.71 straipsnis. Ūkininko ūkio paveldėjimas
Tais atvejais, kai ūkininko ūkio padalijimas gali suardyti ūkį, pirmenybės teisę gauti ūkį ir jam priklausantį inventorių turi tas įpėdinis, kuris daugiausia dirbo paveldimame ūkyje ir yra pasiryžęs bei pasiruošęs pats ūkininkauti. Tokiu atveju kilus ginčui, teismas kitiems įpėdiniams priklausančios kompensacijos už jiems priklausančias turto dalis išmokėjimą gali išdėstyti iki dešimties metų, priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiesiems daiktams.
5.72 straipsnis. Įpėdinio pirmenybės teisė į įmonę
Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais.
5.73 straipsnis. Kitų įpėdinių pirmenybės teisė pirkti paveldėtą ūkininko ūkį
Jeigu įpėdinis šio kodekso 5.71 straipsnio nustatyta tvarka paveldėtą ūkininko ūkį parduoda nepraėjus dešimčiai metų nuo ūkio paveldėjimo, kiti įpėdiniai turi pirmenybės teisę pirkti ūkį, jeigu jiems nebuvo išmokėta visa kompensacija, numatyta šio kodekso 5.71 straipsnyje. Pardavus ūkį, kiti įpėdiniai įgyja teisę reikalauti, kad jiems nedelsiant būtų išmokėta likusi kompensacijos dalis.
5.74 straipsnis. Dokumentai
VIII SKYRIUS
ATSKIRŲ TURTO RŪŠIŲ PAVELDĖJIMO YPATYBĖS
5.75 straipsnis. Žemės paveldėjimas
Jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Gauta suma išmokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas.
5.76 straipsnis. Pramoninės nuosavybės paveldėjimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIS KODEKSAS
ŠEŠTOJI KNYGA
PRIEVOLIŲ TEISĖ
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
PRIEVOLĖS SAMPRATA IR PRIEVOLIŲ ATSIRADIMAS
6.1 straipsnis. Prievolės samprata
Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.
6.2 straipsnis. Prievolių atsiradimo pagrindai
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.
6.3 straipsnis. Prievolių dalykas
6.4 straipsnis. Prievolės šalių pareigos
Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.
II SKYRIUS
PRIEVOLIŲ RŪŠYS
PIRMASIS SKIRSNIS
SKOLININKŲ IR KREDITORIŲ DAUGETAS
6.5 straipsnis. Skolininkų daugetas
Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus.
6.6 straipsnis. Solidarioji skolininkų pareiga
6.7 straipsnis. Bendraskolių atsikirtimai kreditoriaus reikalavimams
Kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieš kreditoriaus reikalavimą tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus. Tačiau skolininkas neturi teisės atsikirsti kreditoriaus reikalavimui, kai atsikirtimas pagrįstas tokiais kitų bendraskolių teisiniais santykiais, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja, taip pat negali naudoti prieš kreditorių tokių gynybos priemonių, kurias gali panaudoti tik asmeniškai vienas ar keli kiti bendraskoliai.
6.8 straipsnis. Kitos bendraskolių teisės ir pareigos
6.9 straipsnis. Bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai
6.10 straipsnis. Solidariosios pareigos ir solidariojo reikalavimo perėjimas prievolės šalių įpėdiniams
6.11 straipsnis. Novacijos įtaka solidariajai pareigai
Kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių novacija atleidžia kitus bendraskolius nuo pareigos vykdymo, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Jeigu novacija aiškiai susijusi tik su vieno iš bendraskolių dalimi, tai kiti bendraskoliai atleidžiami tik nuo to bendraskolio pareigos dalies vykdymo.
6.12 straipsnis. Solidariosios skolos ir solidariojo reikalavimo teisės pripažinimas
6.13 straipsnis. Skolininko ir kreditoriaus sutapimas
6.14 straipsnis. Teismo sprendimo galia solidariosios pareigos atveju
6.15 straipsnis. Prievolės neįvykdymas dėl vieno iš bendraskolių kaltės solidariosios pareigos atveju
6.16 straipsnis. Senatis solidariosios prievolės atveju
6.17 straipsnis. Kreditorių daugetas
Jeigu kreditorius yra du ir daugiau asmenų, tai kiekvienas iš jų turi teisę reikalauti lygios dalies, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimų nustatytus atvejus.
6.18 straipsnis. Solidarusis kreditorių reikalavimas
6.19 straipsnis. Galimybė pasirinkti kreditorių
Skolininkas turi teisę pasirinkti bet kurį iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, kuriam jis įvykdys prievolę, išskyrus atvejus, kai vienas iš kreditorių jau yra pareiškęs ieškinį skolininkui dėl prievolės įvykdymo.
6.20 straipsnis. Novacijos įtaka solidariajam reikalavimui
Vieno iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, ir skolininko novacija taikoma tik šio kreditoriaus daliai ir negali būti panaudota prieš kitus bendraskolius.
6.21 straipsnis. Solidariosios reikalavimo teisės atsisakymas
6.22 straipsnis. Teismo sprendimo galia solidariojo reikalavimo atveju
6.23 straipsnis. Reikalavimo atsisakymas
1) be jokių išimčių pripažįsta, kad vienas iš bendraskolių sumokėjo savo dalį;
2) pareiškia ieškinį skolininkui tik dėl šio skolininko dalies išieškojimo, o skolininkas pripažįsta tokį ieškinį arba teismas tokį ieškinį patenkina.
ANTRASIS SKIRSNIS
DALOMOSIOS IR NEDALOMOSIOS PRIEVOLĖS
6.24 straipsnis. Dalomosios prievolės
6.25 straipsnis. Nedalomosios prievolės
TREČIASIS SKIRSNIS
ALTERNATYVIOSIOS PRIEVOLĖS
6.26 straipsnis. Alternatyviosios prievolės samprata
6.27 straipsnis. Pasirinkimo teisė
6.28 straipsnis. Negalėjimas įvykdyti alternatyviąją prievolę
6.29 straipsnis. Fakultatyvioji prievolė
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SĄLYGINĖS PRIEVOLĖS
6.30 straipsnis. Sąlyginės prievolės samprata
6.31 straipsnis. Reikalavimai sąlygai
6.32 straipsnis. Sąlygos įvykdymo ar neįvykdymo terminai
PENKTASIS SKIRSNIS
TERMINUOTOS PRIEVOLĖS
6.33 straipsnis. Terminuotų prievolių rūšys
6.34 straipsnis. Terminuotų prievolių vykdymas
6.35 straipsnis. Termino nustatymas
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
PINIGINĖS PRIEVOLĖS
6.36 straipsnis. Piniginių prievolių valiuta
6.37 straipsnis. Palūkanos pagal prievoles
III SKYRIUS
PRIEVOLIŲ VYKDYMAS IR JŲ NEĮVYKDYMO TEISINĖS PASEKMĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.38 straipsnis. Prievolių vykdymo principai
6.39 straipsnis. Prievolės įvykdymo būdas
6.40 straipsnis. Prievolės įvykdymas dalimis
6.41 straipsnis. Prievolės įvykdymo kokybė
6.42 straipsnis. Prievolės įvykdymo užtikrinimo pateikimas
Asmuo, privalantis pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimą, kurio būdas ar forma sutartyje nenurodyti, turi teisę savo nuožiūra pasirinkti adekvačią prievolės esmei konkrečią įvykdymo užtikrinimo priemonę bei įstatymuose numatytą įvykdymo užtikrinimo būdą.
6.43 straipsnis. Saugojimo pareiga
Į prievolę perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą įeina ir pareiga saugoti tą daiktą iki jo perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.44 straipsnis. Asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė
6.45 straipsnis. Prievolės įvykdymas tariamam kreditoriui
6.46 straipsnis. Prievolės vykdymo sustabdymas
6.47 straipsnis. Prievolės įvykdymas neveiksniam kreditoriui ar kreditoriui, neturėjusiam teisės priimti prievolės įvykdymą asmeniškai
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
6.48 straipsnis. Skolininko veiksnumo apribojimas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
Jeigu prievolę įvykdė neveiksnus toje srityje ar ribotai veiksnus toje srityje skolininkas, tai negalima ginčyti prievolės įvykdymo remiantis skolininko neveiksnumu toje srityje ar ribotu veiksnumu toje srityje.
6.49 straipsnis. Svetimo turto naudojimas prievolei įvykdyti
6.50 straipsnis. Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę
6.51 straipsnis. Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką
6.52 straipsnis. Prievolės įvykdymo vieta
1) prievolė perduoti pagal individualius požymius apibūdintą daiktą – daikto buvimo vietoje prievolės atsiradimo momentu;
2) prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą – daikto buvimo vietoje;
3) prievolė perduoti pagal rūšies požymius apibūdintą daiktą – skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje;
4) piniginė prievolė – kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu. Jeigu kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta po prievolės atsiradimo pasikeitė ir dėl to skolininkas, vykdydamas prievolę, turėjo papildomų išlaidų, kreditorius privalo skolininkui šias išlaidas atlyginti. Kreditoriaus reikalavimu piniginė prievolė gali būti įvykdyta ir kitoje valstybės, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta mokėjimo metu, ar valstybės, kurioje buvo kreditoriaus gyvenamoji vieta prievolės atsiradimo momentu, teritorijoje. Tačiau jeigu toks kreditoriaus reikalavimas iš esmės pasunkintų skolininko padėtį, skolininkas gali atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą ir įvykdyti prievolę kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės atsiradimo momentu;
5) visos kitos prievolės – skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu.
6.53 straipsnis. Prievolių įvykdymo terminas
6.54 straipsnis. Įmokų paskirstymas
6.55 straipsnis. Įmokų paskirstymas, kai yra kelios skolos
6.56 straipsnis. Prievolės įvykdymas sumokant skolą į depozitinę sąskaitą
1) vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens;
2) kreditorius yra neveiksnus šioje srityje ir neturi globėjo;
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
3) kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą;
4) kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą;
5) kreditorius yra ribotai veiksnus šioje srityje ir jam nepaskirtas rūpintojas.
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
6.57 straipsnis. Prievolės įvykdymo išlaidos
Su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.
6.58 straipsnis. Teisė sustabdyti prievolės įvykdymą
1) pateikė adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą ir tai nepagrįstai neužvilkins prievolės įvykdymo;
2) negali savo pareigos įvykdyti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių;
3) negali pareigos įvykdyti dėl priešingos šalies kaltės.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEVOLĖS NEĮVYKDYMO TEISINĖS PASEKMĖS
6.59 straipsnis. Draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę
Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
6.60 straipsnis. Prievolės perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą neįvykdymo pasekmės
6.61 straipsnis. Prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo pasekmės
6.62 straipsnis. Atsakomybė už prievolės pagal dvišalę sutartį neįvykdymą
6.63 straipsnis. Atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę
1) neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos;
2) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą;
3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę;
4) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė;
5) skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui, kad jis prievolės nevykdys;
6) prievolės nebegalima įvykdyti dėl skolininko kaltės.
6.64 straipsnis. Atvejai, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę
1) skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės;
2) kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą.
6.65 straipsnis. Prievolės įvykdymo patvirtinimas
IV SKYRIUS
KREDITORIAUS INTERESŲ GYNIMAS
6.66 straipsnis. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)
6.67 straipsnis. Nesąžiningumo prezumpcija
Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu:
1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais;
2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);
3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis;
4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija);
5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo;
6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);
7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.);
8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.
6.68 straipsnis. Netiesioginis ieškinys
6.69 straipsnis. Sulaikymo teisė
V SKYRIUS
PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS
6.70 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai
PIRMASIS SKIRSNIS
NETESYBOS
6.71 straipsnis. Netesybų samprata
6.72 straipsnis. Susitarimo dėl netesybų forma
Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
6.73 straipsnis. Netesybos ir realus prievolės įvykdymas
6.74 straipsnis. Susitarimo dėl netesybų negaliojimas
Jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis.
6.75 straipsnis. Įrodinėjimo pareiga
Jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai.
ANTRASIS SKIRSNIS
LAIDAVIMAS
6.76 straipsnis. Laidavimo sutarties samprata
6.77 straipsnis. Laidavimo atsiradimo pagrindai
6.78 straipsnis. Laidavimu užtikrinamos prievolės
6.79 straipsnis. Laidavimo sutarties forma
Laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią.
6.80 straipsnis. Kreditoriaus ir laiduotojo santykiai
6.81 straipsnis. Laiduotojo atsakomybė
6.82 straipsnis. Laiduotojo, kuriam pareikštas ieškinys, teisės ir pareigos
6.83 straipsnis. Įvykdžiusio prievolę laiduotojo teisės
6.84 straipsnis. Įvykdžiusio prievolę laiduotojo reikalavimai kitiems laiduotojams
Jeigu tos pačios prievolės įvykdymą laidavo keli laiduotojai ir vienas iš jų prievolę įvykdė, jis įgyja teisę reikalauti iš kitų laiduotojų grąžinti sumokėtą sumą proporcingai kiekvieno iš jų daliai, jei tos sumos negali būti išieškotos iš skolininko.
6.85 straipsnis. Skolininko pranešimas laiduotojui apie prievolės įvykdymą
Įvykdęs laidavimu užtikrintą prievolę skolininkas privalo tuoj pat pranešti apie tai laiduotojui. Priešingu atveju laiduotojui, savo ruožtu įvykdžiusiam prievolę, paliekama atgręžtinio reikalavimo skolininkui teisė. Šiuo atveju skolininkas turi teisę išieškoti iš kreditoriaus tik tai, ką šis be pagrindo gavo.
6.86 straipsnis. Laiduotojo atleidimas nuo atsakomybės
Kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė.
6.87 straipsnis. Laidavimo pabaiga
6.88 straipsnis. Terminuoto laidavimo pabaiga
6.89 straipsnis. Neterminuoto laidavimo pabaiga
TREČIASIS SKIRSNIS
GARANTIJA
6.90 straipsnis. Garantijos samprata
6.91 straipsnis. Garantijos forma
Garantija turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas garantiją daro negaliojančią.
6.92 straipsnis. Garanto prievolės ribos
6.93 straipsnis. Banko garantija
6.94 straipsnis. Banko garantijos neatšaukiamumas
Bankas negali atšaukti savo suteiktos garantijos, jeigu joje nenumatyta ko kita.
6.95 straipsnis. Neleistinumas perduoti reikalavimo teisę
Kreditorius neturi teisės kitam asmeniui perduoti banko garantija užtikrintos reikalavimo teisės, jeigu šioje garantijoje nenumatyta ko kita.
6.96 straipsnis. Banko garantijos pabaiga
1) bankas sumoka kreditoriui garantijoje nurodytą sumą;
2) sueina garantijoje nustatytas garantijos terminas;
3) kreditorius atsisako savo teisių pagal garantiją ir grąžina ją bankui arba raštu apie atsisakymą praneša bankui.
6.97 straipsnis. Banko regreso teisė
KETVIRTASIS SKIRSNIS
RANKPINIGIAI
6.98 straipsnis. Rankpinigių samprata
6.99 straipsnis. Susitarimo dėl rankpinigių forma
6.100 straipsnis. Rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmės
VI SKYRIUS
REIKALAVIMO PERLEIDIMAS
6.101 straipsnis. Kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą
1) kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas;
2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai;
3) kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką;
4) kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį;
5) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
6.102 straipsnis. Atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą
6.103 straipsnis. Sutarties forma
Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.
6.104 straipsnis. Dokumentų perdavimas
6.105 straipsnis. Perleidusio reikalavimą kreditoriaus atsakomybė
6.106 straipsnis. Prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui, kai skolininkui nepranešta apie reikalavimo perleidimą
6.107 straipsnis. Skolininko atsikirtimai naujojo kreditoriaus reikalavimams
6.108 straipsnis. Naujojo kreditoriaus reikalavimų įskaitymas
Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą, išskyrus atvejus, kai priešpriešinio reikalavimo įgijimo metu jis žinojo apie reikalavimo perleidimą arba išieškojimo pagal reikalavimą senaties terminas suėjo po to, kai jis sužinojo apie reikalavimo perleidimą, ar po to, kai baigėsi išieškojimo pagal perleistą reikalavimą senaties terminas.
6.109 straipsnis. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą
6.110 straipsnis. Kitų teisių perleidimas
Reikalavimo perleidimo tvarką nustatančios taisyklės taikomos perleidžiant ir kitas teises, jeigu įstatymai nenumato ko kita.
VII SKYRIUS
REIKALAVIMO PERĖJIMAS TREČIAJAM ASMENIUI REGRESO TVARKA (SUBROGACIJA)
6.111 straipsnis. Reikalavimo perėjimo regreso tvarka pagrindai
Regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu.
6.112 straipsnis. Reikalavimo perėjimo regreso tvarka atvejai
Reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai:
1) reikalavimas patenkinamas iš trečiojo asmens turto;
2) trečiasis asmuo, kurio turtas buvo įkeistas užtikrinant prievolės įvykdymą, įvykdo už skolininką prievolę;
3) trečiasis asmuo įvykdo už skolininką prievolę, kad būtų išvengta turto, nors jam nepriklausančio, arešto, jeigu tą turtą areštavus šis asmuo prarastų į jį nors kokias savo teises;
4) skolininkas ir skolą sumokėjęs trečiasis asmuo sudaro sutartį dėl skolos sumokėjimo, jeigu apie šią sutartį kreditorius skolos mokėjimo metu žinojo arba apie ją jam buvo pranešta.
6.113 straipsnis. Reikalavimo perėjimo regreso tvarka įgyjamos teisės
Trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius.
6.114 straipsnis. Reikalavimo perėjimas regreso tvarka pagal įstatymus
Regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui šiais atvejais:
1) kai kreditorius sumoka skolą kitam skolininko kreditoriui, kurio reikalavimas buvo užtikrintas įkeitimu (hipoteka) arba buvo pirmesnės eilės, – kreditoriui;
2) kai turto įgijėjas įvykdo prievolę kreditoriui, kurio reikalavimas buvo užtikrintas to turto įkeitimu (hipoteka), – turto įgijėjui;
3) kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas, – šiam asmeniui;
4) kai palikėjo prievolę savo turto sąskaita įvykdo įpėdinis, kuris tos prievolės vykdyti neprivalėjo, – šiam įpėdiniui;
5) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
VIII SKYRIUS
SKOLOS PERKĖLIMAS
6.115 straipsnis. Skolos perkėlimas pagal kreditoriaus ir naujo skolininko sutartį
Trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises.
6.116 straipsnis. Skolos perkėlimas pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį
KEISTA:
(Žin., 2011, Nr. 139-6550)
(TAR, 2014, Nr. 2014-10744)
(TAR, 2015, Nr. 2015-19178)
6.117 straipsnis. Skolos, kurios grąžinimas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), perkėlimas
Įkeitimo teisė į skolininko turtą, kai skolininkas perkelia įkeitimo (hipotekos) užtikrintą skolą, lieka galioti.
6.118 straipsnis. Skolos perkėlimo sutarties forma
Skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė.
6.119 straipsnis. Skolos perėmėjo atsikirtimai
6.120 straipsnis. Papildomos teisės
6.121 straipsnis. Skolos perkėlimo sutarties negaliojimo pasekmės
6.122 straipsnis. Turto arba juridinio asmens perėmimas
IX SKYRIUS
PRIEVOLIŲ PABAIGA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI PRIEVOLIŲ PABAIGOS PAGRINDAI
6.123 straipsnis. Prievolės pabaiga įvykdymu
6.124 straipsnis. Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui
Prievolė baigiasi suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga.
6.125 straipsnis. Prievolės pabaiga šalių susitarimu
6.126 straipsnis. Prievolės pabaiga šalių sutapimu
6.127 straipsnis. Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti
6.128 straipsnis. Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį
6.129 straipsnis. Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo
ANTRASIS SKIRSNIS
ĮSKAITYMAS
6.130 straipsnis. Prievolės pabaiga įskaitymu
6.131 straipsnis. Įskaitymo tvarka
6.132 straipsnis. Įskaitymas lengvatinio termino atveju
Skolininkui nustatytas lengvatinis terminas vienai iš skolų sumokėti nekliudo taikyti įskaitymą.
6.133 straipsnis. Įskaitymas, kai prievolė įvykdoma kitoje vietoje
6.134 straipsnis. Įskaitymo draudimas
1) reikalavimus, kurie ginčijami teisme;
2) reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos;
3) reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu;
4) dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti žalą;
5) reikalavimus valstybei, tačiau valstybė turi teisę taikyti įskaitymą;
6) kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo;
7) įstatymų numatytus kitokius reikalavimus.
6.135 straipsnis. Įskaitymas laidavimo atveju
6.136 straipsnis. Įskaitymas reikalavimo perleidimo atveju
Kai reikalavimas perleistas, skolininkas turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimui patenkinti savo reikalavimą, turimą ankstesniam kreditoriui, jeigu skolininko reikalavimo terminas suėjo iki pranešimo apie reikalavimo perleidimą gavimo arba jeigu tas terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, išskyrus šio kodekso 6.108 straipsnyje nustatytas išimtis.
6.137 straipsnis. Įskaitymas, kai yra keli kreditoriai ir keli skolininkai
6.138 straipsnis. Įskaitymas kelių skolų atveju
Kai skolininkas turi kelias skolas tam pačiam kreditoriui, įskaitoma laikantis šio kodekso 6.54 ir 6.55 straipsniuose nustatytų įmokų skyrimo eiliškumo taisyklių.
6.139 straipsnis. Įskaitymas, kai yra sutartis trečiojo asmens naudai
Trečiojo asmens naudai prisiėmęs prievolę asmuo neturi teisės įskaityti į ją reikalavimą, kurį jis turi kitai prievolės šaliai.
6.140 straipsnis. Įskaitymas skolininko nemokumo atveju
Kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
TREČIASIS SKIRSNIS
NOVACIJA
6.141 straipsnis. Novacijos samprata
6.142 straipsnis. Veiksmai, kurie nelaikomi novacija
Prievolės įvykdymo termino pratęsimas ar sutrumpinimas, dokumento apie prievolės buvimą išdavimas ar šio dokumento pakeitimas, taip pat kitoks papildomas prievolės modifikavimas nelaikomas novacija.
6.143 straipsnis. Novacijos įtaka papildomoms (šalutinėms) teisėms
6.144 straipsnis. Kitos novacijos pasekmės
X SKYRIUS
RESTITUCIJA
6.145 straipsnis. Restitucijos taikymo pagrindas
6.146 straipsnis. Restitucijos būdas
Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.
6.147 straipsnis. Piniginio ekvivalento apskaičiavimas
6.148 straipsnis. Neišlikusio turto vertės kompensavimas
6.149 straipsnis. Dalinis turto sunaikinimas
Jeigu turtas sunaikintas iš dalies arba kitaip sumažėjusi jo vertė, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui sunaikintos turto dalies piniginį ekvivalentą ar atlyginti jo vertės sumažėjimą, išskyrus atvejus, kai turto vertė sumažėjo dėl normalaus turto nusidėvėjimo.
6.150 straipsnis. Su turto priežiūra susijusių išlaidų atlyginimas
Grąžinti turtą privalančio asmens išlaidos, susijusios su grąžintino turto priežiūra ir saugojimu, atlyginamos pagal šio kodekso ketvirtosios knygos normas, reglamentuojančias sąžiningą ir nesąžiningą turto valdymą.
6.151 straipsnis. Vaisių ir pajamų grąžinimas
6.152 straipsnis. Restitucijos išlaidos
6.153 straipsnis. Restitucijos įtaka tretiesiems asmenims
II DALIS
SUTARČIŲ TEISĖ
XI SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.154 straipsnis. Sutarties samprata
6.155 straipsnis. Taikymo ribos
6.156 straipsnis. Sutarties laisvės principas
6.157 straipsnis. Imperatyviosios teisės normos ir sutartis
6.158 straipsnis. Sąžiningumas ir sąžininga dalykinė praktika
6.159 straipsnis. Sutarties elementai
Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.
6.160 straipsnis. Sutarčių rūšys
6.161 straipsnis. Viešoji sutartis
XII SKYRIUS
SUTARČIŲ SUDARYMAS
6.162 straipsnis. Sutarties sudarymo tvarka
6.163 straipsnis. Šalių pareigos esant ikisutartiniams santykiams
6.164 straipsnis. Konfidencialumo pareiga
6.165 straipsnis. Preliminarioji sutartis
6.166 straipsnis. Žinojimo prezumpcija
Preziumuojama, kad oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą.
6.167 straipsnis. Oferta
6.168 straipsnis. Ofertos galiojimas
6.169 straipsnis. Ofertos atšaukimas
1) ofertoje nurodant tam tikrą terminą jai akceptuoti ar kitokiu būdu nustatyta, kad ji neatšaukiama;
2) akceptantas turėjo protingą pagrindą manyti, kad oferta yra neatšaukiama ir, remdamasis ja, atitinkamai veikė.
6.170 straipsnis. Ofertos pabaiga
Oferta netenka galios, kai atsisakymą ją akceptuoti gauna oferentas arba per nustatytą terminą negauna atsakymo.
6.171 straipsnis. Viešoji oferta
6.172 straipsnis. Oferento ar akceptanto mirtis, bankrotas, likvidavimas ar veiksnumo apribojimas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
Oferento ar akceptanto mirtis, bankroto bylos jam iškėlimas, likvidavimas, neveiksnumas šioje srityje ar veiksnumo šioje srityje apribojimas daro pasiūlymą sudaryti sutartį negaliojantį, jeigu šie įvykiai atsirado iki akcepto gavimo.
6.173 straipsnis. Akceptas ir jo formos
6.174 straipsnis. Akceptavimo terminas
6.175 straipsnis. Akceptavimas per nustatytą terminą
6.176 straipsnis. Pavėluotas akceptas
6.177 straipsnis. Akcepto atšaukimas
Akceptas netenka galios, jeigu pranešimą apie jo atšaukimą oferentas gauna anksčiau arba tuo pačiu momentu, kai akceptas įsigalioja.
6.178 straipsnis. Akceptas su išlygomis
6.179 straipsnis. Standartinių sąlygų kolizija
Jeigu abi šalys sudaro sutartį apsikeisdamos standartinėmis sutarties sąlygomis, tai sutartis laikoma sudaryta pagal iš esmės sutampančias standartines sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai viena šalis iš anksto aiškiai nurodo, jog ji nesutinka su kitos šalies pasiūlytomis standartinėmis sąlygomis, arba apie tokį nesutikimą nedelsdama praneša tas sąlygas gavusi.
6.180 straipsnis. Rašytinis patvirtinimas
Kai šalies rašytiniame pranešime, kuris pasiųstas per protingą terminą po sutarties sudarymo ir kuriuo patvirtinamas sutarties sudarymo faktas, yra nurodoma papildomų ar pakeistų sąlygų, šios sąlygos tampa sutarties dalimi, jeigu jos iš esmės nekeičia sutarties sąlygų arba pranešimo gavėjas nedelsdamas nepareiškia nesutinkąs su tokiais papildymais ar pakeitimais.
6.181 straipsnis. Sutarties sudarymo momentas ir vieta
6.182 straipsnis. Sutartis, kurioje yra neaptartų sąlygų
6.183 straipsnis. Sutarties pakeitimo išlyga
6.184 straipsnis. Viešųjų sutarčių sudarymo ypatumai
6.185 straipsnis. Sutarčių standartinės sąlygos
1) sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant;
2) iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje;
3) pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją.
6.186 straipsnis. Netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos
6.187 straipsnis. Sutarčių standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimas
Jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms.
6.188 straipsnis. Vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai
NETEKO GALIOS:
2013 12 19 įstatymu Nr. XII-700 (nuo 2014 06 13)
(Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-00069)
XIII SKYRIUS
SUTARČIŲ GALIA IR FORMA
6.189 straipsnis. Sutarties galia
6.190 straipsnis. Sutarties galia tretiesiems asmenims
6.191 straipsnis. Sutartis trečiojo asmens naudai
6.192 straipsnis. Sutarties forma
XIV SKYRIUS
SUTARČIŲ AIŠKINIMAS
6.193 straipsnis. Sutarčių aiškinimo taisyklės
6.194 straipsnis. Kalbų neatitikimai
Jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalbų ir kiekvienas sutarties tekstas turi tokią pat teisinę galią, bet skirtingomis kalbomis surašyti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenybė suteikiama pirmiausia surašytam tekstui.
6.195 straipsnis. Sutarties spragų užpildymas
Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
XV SKYRIUS
SUTARČIŲ TURINYS
6.196 straipsnis. Sutarties sąlygų rūšys
6.197 straipsnis. Sutarties dalyko kokybė
Jeigu sutarties dalyko kokybė nei sutartyje, nei įstatymuose nenustatyta, tai ji turi atitikti protingą ir ne žemesnę už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.
6.198 straipsnis. Sutarties kaina
6.199 straipsnis. Sutartis neapibrėžtam terminui
Neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.
XVI SKYRIUS
SUTARČIŲ VYKDYMAS
6.200 straipsnis. Sutarties vykdymo principai
6.201 straipsnis. Sutarties įvykdymo tvarka
Šalys sutartį privalo įvykdyti tuo pačiu metu, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia jos prigimtis ar aplinkybės.
6.202 straipsnis. Valstybės institucijos leidimas
6.203 straipsnis. Leidimo neišdavimas
6.204 straipsnis. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms
1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;
2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;
3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;
4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas;
2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
XVII SKYRIUS
SUTARČIŲ NEĮVYKDYMO TEISINĖS PASEKMĖS
6.205 straipsnis. Sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas
Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.
6.206 straipsnis. Kitos šalies veiksmai
Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.
6.207 straipsnis. Sutarties vykdymo sustabdymas
6.208 straipsnis. Įvykdymo trūkumų pašalinimas
1) ji be nepateisinamo uždelsimo praneša kitai šaliai apie įvykdymo trūkumų pašalinimo būdą ir laiką;
2) nukentėjusi šalis neturi teisėto intereso atsisakyti, kad įvykdymo trūkumai būtų pašalinti;
3) įvykdymo trūkumai pašalinami nedelsiant;
4) įvykdymo trūkumų pašalinimą pateisina konkrečios aplinkybės.
6.209 straipsnis. Papildomas terminas sutarčiai įvykdyti
6.210 straipsnis. Palūkanos
6.211 straipsnis. Atsakomybę naikinančios sąlygos
Sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos.
6.212 straipsnis. Nenugalima jėga (force majeure)
6.213 straipsnis. Reikalavimas įvykdyti sutartį
1) sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai;
2) sutartinės prievolės įvykdymas natūra labai komplikuotų skolininko padėtį arba brangiai kainuotų;
3) turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis gali protingai gauti įvykdymą iš kito šaltinio;
4) turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis nereikalauja įvykdyti prievolės per protingą terminą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie sutarties nevykdymą;
5) neįvykdyta prievolė yra išimtinai asmeninio pobūdžio.
6.214 straipsnis. Netinkamo įvykdymo ištaisymas arba pakeitimas
Teisė gauti įvykdymą aprėpia teisę reikalauti ištaisyti ar pakeisti įvykdymą arba kitokiu būdu pašalinti įvykdymo trūkumus atsižvelgiant į šio kodekso 6.208 straipsnio taisykles.
6.215 straipsnis. Bauda už įpareigojimo įvykdyti sutartinę prievolę natūra nevykdymą
6.216 straipsnis. Gynimo būdų pakeitimas
Jeigu skolininkas neįvykdo nepiniginės sutartinės prievolės natūra per nustatytą terminą arba kreditorius neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę natūra, tai kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo būdus.
XVIII SKYRIUS
SUTARČIŲ PABAIGA
6.217 straipsnis. Sutarties nutraukimas
1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;
2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės;
3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;
4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;
5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
6.218 straipsnis. Pranešimas apie sutarties nutraukimą