Civilinis kodeksas

2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) yra Lietuvos civilinės teisės kodifikuotas sąvadas. Tai vienas naujausių bei moderniausių pasaulio civilinės teisės kodeksų. Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reguliuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.

Civilinio kodekso reglamentuojami teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1 straipsnis). CK yra kodifikuotas (t. y., susistemintas) teisės aktas, skirtas nustatyti privatinės teisės reguliuojamus teisinius santykius.

Civilinio kodekso priėmimas ir įsigaliojimas. Pastebėtina, kad beieškant CK aktualios redakcijos, CK pradžioje randame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą (toliau – LR CKPĮĮĮ), kuriuo Seimas patvirtino CK bei įtvirtino naujojo CK, pirmojo Lietuvos istorijoje nacionalinės teisės akto, sistemiškai reguliuojančio civilinius santykius, įsigaliojimo ir įgyvendinimo ypatumus. Pagal LR CKPĮĮĮ, CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., su tam tikromis išimtimis: atitinkami CK straipsniai įsigaliojo vėliau, kadangi reikėjo ratifikuoti atitinkamas tarptautines konvencijas, parengti naujus įstatymus ar kitus teisės aktus, įsteigti arba pertvarkyti atitinkamus valstybės registrus. Taigi, LR CKPĮĮĮ buvo skirtas atskirų CK normų įsigaliojimo bei taikymo ypatumo klausimams išspręsti.  

Civilinio kodekso taikymas civiliniams teisiniams santykiams. Kadangi iki įsigaliojant CK, t. y., iki 2001 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo taikomas 1964 m. liepos 7 d. priimtas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinis kodeksas, priimant naujajį CK, reikėjo išspręsti klausimą dėl CK taikymo civiliniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo. Taigi, nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusi CK buvo nuspręsta taikyti civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems jam įsigaliojus, išskyrus LR CKPĮĮĮ nustatytas išimtis.Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, t. y., iki 2001 m. liepos 1 d., CK buvo nuspręsta taikyti toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.Iki CK įsigaliojimo pradėtoms administracinėms ir teisminėms procedūroms buvo nuspręsta taikyti tuo metu galiojusių įstatymų materialinės teisės normos, išskyrus LR CKPĮĮĮ nustatytas išimtis. CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus buvo nuspręsta taikyti sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. (LR CKPĮĮĮ 4 straipsnis).

Civilinio kodekso struktūra. Šiuo metu galiojantį CK sudaro šešios knygos, kurios yra suskirstytos į dalis, dalys savo ruožtu yra suskirstytos į skyrius, skyriai – į skirsnius, kuriuos sudaro straipsniai. Pirmoji CK knyga yra skirta bendrosioms nuostatoms (t. y., Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams, civilinės teisės šaltiniams, užsienio teisės taikymo įvairioms prievolėms klausimams, sandorių, civilinių teisių objektams, terminams bei civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimams) aptarti. Antroji CK knyga yra susijusi su fiziniais ir juridinių asmenimis, taigi joje aptariami fizinių asmenų teisnumo, veiksnumo, specifinių fizinių asmenų civilinių teisių ir jų įgyvendinimo klausimai, taip pat juridinių asmenų teisnumo, jų steigimo, pertvarkymo ir pabaigos klausimai ir kt. Trečioji CK knyga yra skirta šeimos teisės institutui, taigi jos reglamentuojamos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas. Ketvirtoji CK knyga reglamentuoja daiktinę teisę, kuri teisės doktrinoje suprantama kaip teisės normų, kurios nustato galimybę pačiam teisės subjektui įgyvendinti savo teises į daiktą (turtą) nepriklausomai nuo kitų asmenų kokių nors veiksmų, visuma. Penktoji CK knyga reglamentuoja paveldėjimo (t. y., mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą) teisinius santykius. Paskutinė – šeštoji CK knyga yra skirta prievolių (t. y., teisiniam santykiui, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą) teisiniams santykiams reglamentuoti.

Civilinio kodekso normų aiškinimo principai. CK. 1.9 straipsnyje įtvirtinama svarbi, CK normų aiškinimo taisyklė, vadovaujantis kuria, siekiant užtikrinti CK vientisumą ir atskirų struktūrinių dalių suderinamumą, taikant CK normas jos aiškinamos atsižvelgiant į CK sistemą bei struktūrą. CK vartojami žodžiai ir jų junginiai aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto matyti, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialiąja – teisine, technine ar kitokia reikšme. Jeigu bendrinė ir specialioji žodžio reikšmės nesutampa, pirmenybė teikiama specialiajai žodžio reikšmei. Nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į CK ir aiškinamos normos tikslus bei uždavinius (CK 1.9 straipsnio 1-3 dalys). Atsižvelgiant į šias įstatymines normas, pastebėtina, kad taikant CK normas, būtina atsižvelgti į CK vientisumą bei jo sistemiškumą, atskirų knygų tarpusavio suderinamumą. Pavyzdžiui, vadovaujantis CK 6 knygoje pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, būtina nepamiršti kitų CK knygų, kuriuose įtvirtinami asmenų teisnumo ir veiksnumo klausimai, sandorių negaliojimo pagrindai ir kt.