Notarų įkainiai

Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai yra griežtai sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1R-96 „Dėl teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo. Minėtame įsakyme yra nurodyti visi notarinių paslaugų įkainiai ir jų ribos. Taigi, visi notarai vadovaujasi minėtais dydžiai ir negali nuo jų nukrypti. Galime pateikti kai kurių notarinių veiksmų kainų pavyzdžius. Notarų įkainiai (pagal galiojančią suvestinę teisės akto redakciją nuo 2023-01-01):

Jei sudaroma dvišalis sandoris,  kas mokės notarines išlaidas paprastai iš anksto aptaria šalys tarpusavyje. Vienas dažnesnių atveju, kai šalys po lygiai apmoka patirtas išlaidas. Be abejo, rengiantis vykti pas notarą vertą pirma pasitikrinti minėtame įsakyme, kokios apytiksliai išlaidos gali tekti, tačiau bet kuriuo atveju visada geriau paklausti paties notaro, nes notarinį atlygi sudaro ne tik lentelėje nurodytos išlaidos, bet ir patikros valstybės registruose, registrų darbai ir pan. Notaro išlaidos paskaičiuojamos tiksliai už kiekvieną atliktą veiksmą.

Su minėtu įsakymu verta susipažinti ir todėl, jog jame yra nurodyta notarinių mokesčių skaičiavimo taisyklės kai parduodamas, įkeičiamas ne vienas daiktas, o keli. Mažesni notarų įkainiai numatyti ir kai kurioms socialiai jautrioms asmenų grupėms – asmenims turintiems specialių poreikių, sunkų neįgalumo lygį ir pan.

Už notarinių veiksmų atlikimą ne notaro biuro patalpose pagal fizinių ar juridinių asmenų iškvietimą gali būti imamas iki 2 kartų didesnis, nei šiuo įsakymu nustatytas notarinio veiksmo atlyginimo dydis.

Notarų kainos – skaičiuoklė

Visus notarinių paslaugų kainų dydžius ir jų skaičiavimo taisykles galite rasti čia

Dažnai užduodami klausimai

1. Kiek kainuoja paveldejimo dokumentų tvarkymas?

Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.1 straipsniu, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Lietuvos civilinėje teisėje skiriami du paveldėjimo pagrindai – paveldėjimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Taigi, paveldėjimo teisiniai santykiai, t. y., paveldėjimas pagal testamentą arba paveldėjimas pagal įstatymą susiklosto nuo palikimo atsiradimo momento. Pagal Civilinio kodekso 5.3 straipsnį, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai palikėjas paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

Aptariant paveldėjimo dokumentų tvarkymą, pirmiausia būtina pažymėti, jog notariniai veiksmai gali būti atliekami tik pas notarą, kuriam teisingumo ministro įsakymu yra priskirta paveldėjimo atvejais aptarnauti teritoriją, kurioje buvo paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta.

Pasisakant dėl notarinių veiksmų atlikimo įkainių paveldėjimo atvejais, pažymėtina, kad preliminarūs įkiainiai yra nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57 „Dėl Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo patvirtinimo“ patvirtintu Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo (toliau – Įkainių sąrašas) VIII skyriuje. Be kita ko, paveldėjimo dokumentų tvarkymas įkainiai visais atvejais bus individualizuoti, atsižvelgiant į paveldimo turto pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Atsižvelgiant į tai, kiekvienu atveju, norint įvertinti paveldėjimo dokumentų tvarkymo kaštus, būtina kreiptis į notarą, kuriam teisingumo ministro įsakymu yra priskirta paveldėjimo atvejais aptarnauti teritoriją, kurioje buvo paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta.

2. Kokia yra testamento kaina?

Civilinis kodeksas nepateikia išsamios testamento sąvokos, tačiau ši sąvoka išplaukia iš Civiliniame kodekse įtvirtinto paveldėjimo teisinio santykio reglamentavimo bei Lietuvos civilinės teisės doktrinos. Taigi, vadovaujantis minėtais šaltiniais, testamentą, kaip vieną iš paveldėjimo pagrindų, galime apibrėžti kaip vienašalį sandorį (sandorį, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vieno asmens – testatoriaus valios), kuriame yra išreiškiama veiksnaus fizinio asmens valia dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo jam mirus. Pateikus testamento sampratą, žemiau aptarsime testamento kainos aspektus.

Informacija, susijusi su testamento kaštais, yra nurodoma taip pat Įkainių sąrašo VIII skyriuje. Vadovaujantis minėtu sąrašu, už sudaryto testamento patvirtinimą mokamas nuo 5 iki 33 eurų + 21 proc PVM, už pareiškimo panaikinti testamentą patvirtinimą – 7 eurų + 21 proc PVM, už asmeninio testamento ar oficialiajam prilyginamo testamento saugojimą ar jo atsiėmimą – 10 eurų, už testamento paskelbimą – 10 eurų + 21 proc PVM, už pareiškimo apie testamentinės išskirtinės priėmimą patvirtinimą – nuo 3 iki 17 eurų + 21 proc PVM dydžio įkainiai. Kaip matyti iš to, kas pateikta aukščiau, už sudaryto testamento ir testamentinės išskirtinės priėmimą patvirtinimą yra nustatyti įkainiai už notaro paslaugas intervalais. Tai reiškia, kad už tokių notarinių veiksmų atlikimą notaras ima atlyginimą, atsižvelgdamas į atlikto notarinio veiksmo sudėtingumą ir apimtį, neviršydamas maksimalios nustatyto įkainio dydžio ribos.

3. Kokie yra notaro įkainiai turto dovanojimui?

Dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Pažvelkime į Įkainių sąrašą bei įvertinkime, kiek kainuoja padovanoti turtą tuo atveju, kai dovanojimo sutartis yra notarinės formos:

• už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams patvirtinimą mokamas 12-27 eurų + 21 proc PVM dydžio įkainis. (Įkainių sąrašo 12.2 punktas);
• už kilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams sutarties patvirtinimą mokamas 7-20 eurų + 21 proc PVM dydžio įkainis (Įkainių sąrašo 15.4 punktas);
• už kilnojamojo daikto dovanojimo tarp kitų, nei nurodyta Įkainių sąrašo 15.4 papunktyje, asmenų, (t. y., tarp kitų, negu sutuoktiniai, tėvai, vaikai (įvaikiai), seneliai, vaikaičiai) sutarties patvirtinimą mokamas nuo 0,37 iki 0,45 procento nuo daikto vertės, bet ne mažiau kaip 17 eurų + 21 proc PVM ir ne daugiau kaip 5 000 eurų + 21 proc PVM dydžio įkainis (Įkainių sąrašo 15.2 punktas);
• už pinigų dovanojimo tarp kitų, nei nurodyta Įkainių sąrašo 17.4 papunktyje, asmenų sutarties patvirtinimą mokamas nuo 0,25 iki 0,41 procento nuo dovanojamos sumos, tačiau ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 5 000 eurų dydžio įkainis (Įkainių sąrašo 17.2 punktas);
• už pinigų, vertybinių popierių, teisių dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams sutarties patvirtinimą mokamas 7–20 eurų + 21 proc PVM dydžio įkainis (Įkainių sąrašo 17.4 punktas)

Taigi, notaro įkainiai turto dovanojimo atveju priklausys nuo dovanojamo daikto pobūdžio, vertės bei nuo fizinių asmenų, tarp kurių sudaroma dovanojimo sutartis, tarpusavio giminystės ryšio buvimo ar nebuvimo.

4. Kiek kainuoja notaro konsultacija?

Už notaro konsultacijos suteikimą nustatomas nuo 2 iki 48 eurų dydžio įkainis (Įkainių sąrašo 32.2 papunktis). Notaro konsultacija teikiama aiškiai išreikštu notaro ir kliento susitarimu, esant objektyviam poreikiui ir aplinkybėms (kai neketinama sudaryti sandorio arba sandoris yra sudėtingas, reikalaujantis papildomo notaro darbo, laiko, užsienio valstybės teisės aktų analizės ir panašiai). Notaro suteiktos konsultacijos galutinė kaina, kuri bus nurodyta notariniame registre ir notaro patvirtintame dokumente, priklausys nuo konsultacijos sudėtingumo ir apimties.

Tenkina notarų kainos ir norėtumėte notaro paslaugų?