Netekęs darbo asmuo turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, sutrumpintai dar vadinamą nedarbo išmoka arba bedarbio pašalpa. Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausią informaciją, kas ir kada gali gauti nedarbo išmoką / bedarbio pašalpą, kokia gali būti maksimali nedarbo išmoka, kada gali būti skirta pakartotinė nedarbo išmoka ir kt.
Kada mokama nedarbo išmoka?
Nedarbo išmoka asmeniui priklauso esant šioms sąlygoms:
Asmuo registravosi Užimtumo tarnyboje ir jam buvo suteiktas bedarbio statusas;
Per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos asmuo turi sukaupęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą (asmuo mokėjo arba už jį buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos);
Arba jei asmuo baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleistas iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos.
Nedarbo išmoką taip pat gali gauti studentai.
Kaip gauti nedarbo išmoką?
Norint, kad asmeniui būtų skirta bedarbio pašalpa, pirmiausia reikia užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kurios sprendimu yra suteikiamas bedarbio statusas. Užimtumo tarnyba, gavusi prašymą skirti nedarbo išmoką, duomenis perduoda „Sodrai“, kuri paskaičiuoja, kokio dydžio bedarbio pašalpa asmeniui priklauso, priima sprendimą skirti nedarbo išmoką ir ją moka.
Nedarbo išmokos dydis
Nedarbo išmoka sudaryta iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios.
Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47 €, t. y. 23,27 % mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA).
840 € x 23,27 % = 195,47 €
Kintama dalis priklauso nuo asmens turėtų pajamų ir yra apskaičiuojama įvertinus draudžiamąsias pajamas, turėtas per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį yra mokama 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 %.
Septintą – devintą mėnesį – 23,27 %.
Pateikiame pavyzdį, kokia būtų apskaičiuota bedarbio pašalpa, jei asmuo Užimtumo tarnyboje užsiregistravo bedarbiu 2023 m. liepos mėnesį, o jo vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 1000 Eurų.
Pastovi nedarbo išmokos dalis būtų skaičiuojama taip: 840 € x 23,27 % = 195,47 €
Kintama dalis apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2023-05-31 jo turėtas draudžiamąsias pajamas.
Tuomet nedarbo išmokos mokėjimo kintama dalis būtų tokia:
1–3 mėnesį 1000 € x 38,79 % = 387,90 €;
4–6 mėnesį – 1000 € x 31,03 % = 310,30 €;
7–9 mėnesį – 1000 € x 23,27 % = 232,70 €.
Pateikiamo pavyzdžio atveju, mokama bedarbio pašalpa būtų tokia:
liepos–rugsėjo mėn.– 195,47 € + 387,90 € = 583,37 €;
spalio–gruodžio mėn. – 195,47 € + 310,30 € = 505,77 €;
2024 m. sausio–kovo mėn. – 195,47 € + 232,70 € = 428,17 €.
Maksimali nedarbo išmoka
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 % Valstybės duomenų agentūros skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio už praeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Pavyzdžiui,
2023 m. I ketvirtį bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1039,73 € (1787,10 € x 58,18 % = 1039,73 €).
2023 m. II ketvirtį bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1098,32 € (1887,80 € x 58,18 % = 1098,32 €).
2023 m. III ketvirtį bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1133,29 € (1947,90 € x 58,18 % = 1133,29 €).
Kiek laiko ir nuo kada mokama nedarbo išmoka
Bedarbio pašalpa asmeniui skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos, tačiau, ne anksčiau, negu baigiasi iki bedarbio statuso įgijimo dienos paskirtų išmokų (pavyzdžiui, igos, motinystės, vaiko priežiūros ir kt.) mokėjimo laikas.
Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį ne anksčiau kaip mėnesio 20 d. ir ne vėliau kaip mėnesio paskutinę dieną. Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius.
Tam tikrais atvejais nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas, pavyzdžiui:
2 mėnesiams, jei nedarbo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus asmeniui yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jam nėra paskirta išankstinė senatvės pensija.
Jei nedarbo išmokos mokėjimo metu asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos, nedarbo išmoka tokiu atveju pratęsiama tiek dienų, kiek asmuo serga, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.
Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, jei nedarbo išmokos mokėjimo metu išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.
Jei asmuo atitinka bent vieną iš aukščiau nurodytų sąlygų, bedarbio pašalpa pratęsiama automatiškai, t. y. be atskiro asmens prašymo.
Nedarbo išmokos mokėjimo sustabdymas
Nedarbo išmoka mokama bedarbio statuso galiojimo laikotarpiu. Kai bedarbio statusas nutraukiamas (panaikinamas) ar sustabdomas, nedarbo išmokos mokėjimas taip pat yra nutraukiamas ar sustabdomas.
Pakartotinė nedarbo išmoka iš naujo užsiregistravus Užimtumo tarnyboje ir įgijus bedarbio statusą bei pateikus prašymą skirti nedarbo išmoką, gali būti skiriama tik po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo (pilnai išmokėjus nedarbo išmoką) dienos.
Reikia teisinės konsultacijos darbo santykių klausimais? Čia galite rasti ir pasirinkti advokatą. 2023-08-20