Vadovaujatis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 118 straipsniu, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į prokuroro konstitucinį statusą, tikslinga apžvelgti prokurorams keliamus reikalavimus ir jų statuso reglamentavimo ypatumus Lietuvoje.
Prokuroro teisinis statusas
Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 11 straipsnio 1 dalį, prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro pareigas minėto įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Prokuroro nepriklausomumas reiškia, jog atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.
Reikalavimai norint tapti prokuroru
Asmuo priimamas į tarnybą prokuratūroje ir paskiriamas į prokuroro pareigas, jeigu jis yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo stažą ir išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, nurodytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigų, jeigu yra bent viena Prokuratūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta aplinkybė.
Prokurorų skyrimo į pareigas ypatumai
Į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras. Prokurorų pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras. Asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru, privalo: 1) pateikti duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje reikalavimus; 2) pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru; 3) pateikti gyventojo turto ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas; 4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą. Nuo pretendentų į prokurorus egzamino atleidžiamas asmuo: 1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino išlaikymo nepraėjo treji metai; 2) turintis ne mažiau kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą, jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai; 3) turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį. Asmenys į prokuroro pareigas atrenkami iš Karjeros registro, kuris tvarkomas generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Prokuratūros interneto svetainėje skelbiami ketinančių dalyvauti atrankoje pretendentų į prokurorus sąrašai, kuriuose nurodomas kiekvieno pretendento vardas, pavardė ir einamos pareigos. Prokurorų atrankos komisija, įvertinusi kiekvieno pretendento dalykines, asmenines savybes ir organizacinius gebėjimus ir remdamasi generalinio prokuroro nustatytais vertinimo kriterijais, pateikia savo išvadas. Atrankos komisijos išvados, kuriose nurodomi duomenys apie atrankoje dalyvavusius pretendentus į prokurorus ir tinkamiausius kandidatus (vardai, pavardės ir einamos pareigos, tinkamiausių kandidatų vertinimo rezultatai ir motyvai), skelbiamos prokuratūros interneto svetainėje. Į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio prokuroro nesaisto.
Prokurorų veiklos apribojimai
Prokuroras negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą arba atvejus, kai nustatyta tvarka deleguojamas ar skiriamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su prokuratūros misija ir tikslais susijusi veikla. Prokuroras negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo užmokestį, Europos deleguotojo prokuroro darbo užmokestį, atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą, dalyvavimą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro pareigas, išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas. Prokuroras tik generalinio prokuroro sutikimu gali dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą, dalyvauti teisės aktų projektų rengimo grupėse ar komisijose, būti nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose.
Generalinis prokuroras
Konstitucijos 118 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros bei numatyta, jog Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti generaliniu prokuroru. Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ir (arba) teisėjo arba kito teisinio darbo stažą. Pagal Prokuratūros įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų asmens ir jų šeimos narių ar turto apsauga užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Pastebėtina, kad naujausią informaciją, susijusią su prokuratūra ir prokurorais galite sekti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros interneto tinklalapyje www.prokuraturos.lt. 2022-03-04