Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnio 1 dalį, teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Teismas sprendimus bylose priima Lietuvos Respublikos vardu, tačiau teismai, atlikdami Konstitucijoje numatytą pareigą vykdyti teisingumą Lietuvoje, minimą pareigą vykdo per teisėjus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalimi, kaip ir teismai, yra nepriklausomi. Taigi, toliau bus aptariamas teisėjo teisinis statusas Lietuvoje, reikalavimai norint tapti teisėju, teisėjų skyrimo į pareigas procedūra ir kiti teisėjų statuso reglamentavimo ypatumai.
Teisėjo teisinis statusas. Teisėjo teisinis statusas Lietuvoje yra įtvirtintas svarbiausiame šalies teisės akte – Konstitucijoje, numatant teisėjo nepriklausomumą bei pabrėžiant jo pareigą, nagrinėjant bylas, klausyti tik įstatymo. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 41 straipsnį, teisėjas yra valstybės pareigūnas ir turi Teismų įstatyme bei kituose įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus. Teisėjo turimi valstybės valdžios įgaliojimai pasireiškia tuo, kad teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
Reikalavimai norint tapti teisėju. Konstitucijos 112 straispnio 1 dalyje yra įtvirtintas pilietybės reikalavimas norint tapti teisėju, taigi teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Pažymėtina, kad reikalavimai, norint tapti teisėju, priklauso nuo to, kokios pakopos teismo teisėjo pareigų asmuo siekia. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai (Teismų įstatymo Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. (Teismų įstatymo 66 straipsnis). Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant Teismų įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo stažą Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme. (Teismų įstatymo 67 straipsnis). Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą (Teismų įstatymo 68 straipsnis).
Teisėjų veiklos apribojimas. Konstitucijoje bei Teismų įstatyme taip pat yra numatyti tam tikri draudimai teisėjams. Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. Teisėjai nešaukiami į privalomąją karo tarnybą.
Teisėjų skyrimas į pareigas. Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba, kuri yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Detalesnė teisėjų skyrimo į pareigas procedūra, priklausomai nuo teismo, į kurį skiriamas teisėjas, yra išsamiai reglamentuota Teismų įstatyme.
Teisėjų skiriamieji ženklai. Teisėjų valdžios vykdant teisingumą simboliai yra mantija ir ženklas su Lietuvos valstybės herbu. Paskirtam teisėjui išduodamas teisėjo pažymėjimas. Jį pasirašo Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas. Teisėjų valdžios simbolių etalonus, teisėjo pažymėjimo pavyzdžius, jų išdavimo ir galiojimo tvarkos aprašą tvirtina Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos siūlymu.
Pažymėtina, kad detali informacija apie Lietuvoje veikiančius teismus, juose dirbančius teisėjus, teisėjų biografijas bei atlyginimus galima rasti Nacionalinės teismų administracijos, kuri yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti teismų ir teismų savivaldos institucijų administracinę ir organizacinę veiklą, interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Visuomenei ir žiniasklaidai“. 2022-03-04