Darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio gali pasibaigti dėl įvairių priežasčių ar susiklosčiusių aplinkybių. Šiame straipsnyje aptarsime darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir kada darbuotojo atleidimas iš darbo turi būti „lydimas“ išeitinės išmokos.
Ar nutraukiant darbo sutartį darbuotojui priklauso išeitinė išmoka? Atsakymas trumpas ir aiškus: priklauso nuo to, kokiu pagrindu (t.y. pagal kokį Darbo kodekso straipsnį) yra nutraukiama darbo sutartis.
Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodoma, kokia išeitinė išmoka kokiu atveju priklauso darbuotojui:
DK straipsnis, kurio pagrindu nutraukiama darbo sutartis
Išeitinės išmokos dydis
36 str. – Darbo sutarties nutraukimas bandomuoju laikotarpiu
Išeitinė išmoka nepriklauso
54 str. Darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu
Pagal susitarimą
55 str. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių
Išeitinė išmoka nepriklauso
56 str. Darbo sutarties nutraukimas dėl svarbių priežasčių
1 – 2 vidutiniai darbo užmokesčiai
57 str. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
0,5 – 2 vidutiniai darbo užmokesčiai
58 str. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės
Išeitinė išmoka nepriklauso
59 str. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
>6 vidutiniai darbo užmokesčiai
60 str. Darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios
0,5 – 1 – 2 vidutiniai darbo užmokesčiai
69 str. Terminuotos darbo sutarties pasibaigimas
1 vidutinis darbo užmokestis
Išeitinė išmoka: kas tai yra?
Išeitinė išmoka – tai pinigų suma, kurią iš darbdavio gali gauti darbuotojas darbo sutarties nutraukimo atveju. Išeitinės išmokos dydis gali skirtis priklausomai nuo priežasčių, dėl kurių įvyksta darbo sutarties nutraukimas, darbuotojo darbo stažo ir kt. Paprastai tai yra vienkartinė išmoka, kurios tikslas yra padėti darbuotojui finansiškai laikino pasitraukimo iš darbo rinkos atveju.
Darbo sutarties nutraukimas
Paanalizuokime plačiau darbo sutarčių nutraukimo pagrindus, kuriems esant darbuotojui priklauso išeitinė išmoka:
- Darbo kodekso 54 str. Darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu. Šiuo atveju išeitinė išmoka nepriklauso, bet GALI BŪTI mokama, jei šalys dėl jos susitaria.
- Darbo kodekso 56 str. Darbo sutarties nutraukimas dėl svarbių priežasčių. Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (baigtinis sąrašas priežasčių ir yra nurodytas šiame straipsnyje), darbdavys privalo išmokėti darbuotojui 2 jo vidutinio darbo užmokesčių išeitinę išmoką, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei 1 metus – jo išeitinės išmokos dydis yra 1 jo vidutinis darbo užmokestis.
- Darbo kodekso 57 str. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta 2 jo vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai trunka trumpiau nei 1 metus – 0,5 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
- Darbo kodekso 59 str. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Atleidžiant darbuotoją šiuo pagrindu, išmokama ne mažesnė negu 6 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
- Darbo kodekso 60 str. Darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios:
- Jei darbo sutartis nutraukiama pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti pareigų ir nesutinka būti perkeltas kitas darbovietėje esančias laisvas ir jo sveikatos būklę atitinkančias pareigas, arba tokių pareigų darbovietėje nėra, darbuotojui yra išmokama 2 (o jeigu darbo santykiai trunka trumpiau nei 1 metus – 1 mėnesio) jo vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka.
- Jei darbo sutartis nutraukiama pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, į darbą gražinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas, jam išmokama 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai trunka trumpiau nei 1 metus – 0,5 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka).
- Jei darbo sutartis nutraukiama pagal šio straipsnio 1 dalies 7 punktą, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, darbuotojas atleidžiamas išmokant 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (jeigu darbo santykiai trunka trumpiau nei 1 metus – 0,5 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką).
- Darbo kodekso 69 str. Terminuotos darbo sutarties pasibaigimas. Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip 2 metus, darbo sutarčiai pasibaigus (suėjus terminui) darbuotojui išmokama 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Darbo stažas ir išeitinės išmokos dydis
Kaip jau buvo galima pastebėti ankstesnėje šio straipsnio dalyje, darbo stažas beveik visais atvejais turi tiesioginės įtakos išeitinės išmokos dydžiui. Dažniausiai priklausančios išeitinės išmokos dydis yra mažesnis, kai darbo santykiai trunka trumpiau nei 1 metus. Darbo santykių trukmė neturi įtakos išeitinės išmokos dydžiui atleidžiant darbuotoją iš darbo 59 straipsnio pagrindu.
Išeitinės išmokos apskaičiavimas
Mėnesio vidutinis darbo užmokestis, išmokant išeitinę kompensaciją, yra apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo grafiką).
Pavyzdžiui. Darbuotojas įmonėje dirbo 3 metus pagal standartinį 5 darbo dienų savaitės grafiką. Jam, nutraukiant darbo sutartį, priklauso 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Jo 3 paskutinių įmonėje dirbtų mėnesių pajamos ir faktiškai dirbtas laikas sudarė: 5000 eurų ir faktiškai dirbta 60 dienų.
Vidutinis dienos darbuotojo darbo užmokestis bus 5000:60=83,33 Eur. Kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas 2023 metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 20,9 darbo dienos,
išeitinė išmoka: 83,33×20,9=1741,60 eurų.
Kada išeitinė išmoka nemokama
Išeitinė išmoka darbuotojui nepriklauso, kai darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra vienas iš šių Darbo kodekso straipsnių:
- 36 str. – jei darbo sutartis yra nutraukiama bandomuoju laikotarpiu, darbdavys gali nemokėti išeitinės išmokos, nes ji darbuotojui nepriklauso.
- 55 str. – Darbo sutarties nutraukimas vyksta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.
- 58 str. – Darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.
Jei kyla klausimų ar susidariusių problemų negalite išspręsti patys, reikia konsultacijos ar atstovavimo, darbo teisės advokatai pasirengę jums padėti.
Jums taip pat gali praversti mūsų sukaupti darbo santykių dokumentai. 2024-04-06