Notariatas suprantamas kaip visuma notarų, kuriems teisės aktais suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Savo ruoštu notaras – valstybės įgaliotas asmuo atlikti notarinius veiksmus, išvardintus Lietuvos Respublikos notariato įstatyme (toliau – Notariato įstatymas) ir kituose teisės aktuose. Taigi, veiklą vykdantys notarai Kaune sudaro ženklią dalį Lietuvos notariato.
Vadovaujantis Notariato įstatymo 12 straipsniu, notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. Taigi, įstatyme įtvirtintas notarų nepriklausomumas, kuris reiškia, kad notarai veiklą vykdo vadovaujantis įstatymais ir jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali daryti įtakos jų sprendimams. Notaro nepriklausomumas yra pamatinis Lietuvoje šiuo metu egzistuojančio notariato modelio principas. Mokslinėje doktrinoje išskiriamas vidinis ir išorinis notarų nepriklausomumo aspektai. Vidinis nepriklausomumo aspektas reiškia notaro neutralumą notarinio veiksmo šalių atžvilgiu. Notaras turi atsiriboti nuo sandorio šalių, jų atstovų, giminaičių ar kitų asmenų galimos įtakos notariniam veiksmui atlikti. Išorinis notaro nepriklausomumo aspektas aiškintinas panašiai kaip ir teisėjų, t. y. priimdamas profesinius sprendimus, notaras turi būti visiškai laisvas nuo bet kokios išorinės įtakos ir savo veikloje vadovautis vien teisės aktai.
Pažymėtina, kad Notarų etikos kodeksas prioritetą teikia klientų teisei laisvai pasirinkti notarą, todėl notarams galioja reklamos draudimas. Be kita ko, notaras privalo laikytis sąžiningos konkurencijos principų. Nesąžiningos konkurencijos pavyzdinės situacijos išvardintos Notarų garbės kodekso 7 straipsyje: 1) išankstiniais susitarimais su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie profesionaliai arba kuria nors kita forma atsiunčia pas notarą klientų, pažeisdami laisvo pasirinkimo principą; 2) klientų viliojimu žemesniais nei kitų notarų atlyginimo dydžiais ir dovanomis; 3) aktyvia notaro pozicija, stengiantis nušalinti kolegą, kuriam jau pavesta atlikti notarinį veiksmą; 4) atliekant notarinius veiksmus ne savo biure, pažeidžiant teisės aktų nustatytas notarinių veiksmų atlikimo taisykles; 5) klientų siuntimu pas kitus notarus dėl tokių notarinių veiksmų, kur reikia didesnių pastangų už mažą atlyginimą, o pačiam atliekant išskirtinai tuos notarinius veiksmus, už kuriuos gaunamas didelis atlyginimas.
Aptariant notariato situaciją Kaune pažymėtina, kad šiuo metu Kaune veikia 24 biurai, kuriuose dirba 29 notarai. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad Kaune 2019 m. pradžioje buvo beveik 287 tūkst. gyventojų, vienam notarui Kaune tenka maždaug 10 tūkst. gyventojų.
Dėl notarams taikomo reklamos draudimo bei įpareigojimo laikytis sąžiningos kokurencijos principų, informacijos apie notarų veiklą beveik nėra, tad ieškant notaro galima susidurti su sunkumais. Dėl šios priežasties siūlome pasinaudoti mūsų svetainėje patalpinta paieškos sistema, kuri pagelbės ieškantis notaro arčiau Jūsų namų.
Kreipiantis į notarus Kaune svarbu žinoti, kad galima pasirinkti bet kurį notarą, išskyrus kai susiduriama su paveldėjimo teisiniais santykiais. Pastaruoju atveju, pažymėtina, kad paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokiu atveju pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Notarų rūmų puslapyje, pasirinkus teritorijos paveldėjimo santykiams skiltį, galima pasitikrinti, kuris notaro biuras bus kompetetingas atlikti notarinius veiksmus, susijusius su paveldėjimu.
Visus Lietuvos notarus rasite čia:
Notarai