Notariatas suprantamas kaip visuma notarų, kuriems teisės aktais suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Savo ruoštu notaras – valstybės įgaliotas asmuo atlikti notarinius veiksmus, išvardintus Lietuvos Respublikos notariato įstatyme (toliau – Notariato įstatymas) ir kituose teisės aktuose. Taigi, veiklą vykdantys notarai Kaune sudaro ženklią dalį Lietuvos notariato.
Vadovaujantis Notariato įstatymo 12 straipsniu, notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. Taigi, įstatyme įtvirtintas notarų nepriklausomumas, kuris reiškia, kad notarai veiklą vykdo vadovaujantis įstatymais ir jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali daryti įtakos jų sprendimams. Notaro nepriklausomumas yra pamatinis Lietuvoje šiuo metu egzistuojančio notariato modelio principas. Mokslinėje doktrinoje išskiriamas vidinis ir išorinis notarų nepriklausomumo aspektai. Vidinis nepriklausomumo aspektas reiškia notaro neutralumą notarinio veiksmo šalių atžvilgiu. Notaras turi atsiriboti nuo sandorio šalių, jų atstovų, giminaičių ar kitų asmenų galimos įtakos notariniam veiksmui atlikti. Išorinis notaro nepriklausomumo aspektas aiškintinas panašiai kaip ir teisėjų, t. y. priimdamas profesinius sprendimus, notaras turi būti visiškai laisvas nuo bet kokios išorinės įtakos ir savo veikloje vadovautis vien teisės aktai.
Pažymėtina, kad Notarų etikos kodeksas prioritetą teikia klientų teisei laisvai pasirinkti notarą, todėl notarams galioja reklamos draudimas. Be kita ko, notaras privalo laikytis sąžiningos konkurencijos principų. Nesąžiningos konkurencijos pavyzdinės situacijos išvardintos Notarų garbės kodekso 7 straipsyje: 1) išankstiniais susitarimais su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie profesionaliai arba kuria nors kita forma atsiunčia pas notarą klientų, pažeisdami laisvo pasirinkimo principą; 2) klientų viliojimu žemesniais nei kitų notarų atlyginimo dydžiais ir dovanomis; 3) aktyvia notaro pozicija, stengiantis nušalinti kolegą, kuriam jau pavesta atlikti notarinį veiksmą; 4) atliekant notarinius veiksmus ne savo biure, pažeidžiant teisės aktų nustatytas notarinių veiksmų atlikimo taisykles; 5) klientų siuntimu pas kitus notarus dėl tokių notarinių veiksmų, kur reikia didesnių pastangų už mažą atlyginimą, o pačiam atliekant išskirtinai tuos notarinius veiksmus, už kuriuos gaunamas didelis atlyginimas.
Aptariant notariato situaciją Kaune pažymėtina, kad šiuo metu Kaune veikia 24 biurai, kuriuose dirba 29 notarai. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad Kaune 2019 m. pradžioje buvo beveik 287 tūkst. gyventojų, vienam notarui Kaune tenka maždaug 10 tūkst. gyventojų.
Dėl notarams taikomo reklamos draudimo bei įpareigojimo laikytis sąžiningos kokurencijos principų, informacijos apie notarų veiklą beveik nėra, tad ieškant notaro galima susidurti su sunkumais. Dėl šios priežasties siūlome pasinaudoti mūsų svetainėje patalpinta paieškos sistema, kuri pagelbės ieškantis notaro arčiau Jūsų namų.
Kreipiantis į notarus Kaune svarbu žinoti, kad galima pasirinkti bet kurį notarą, išskyrus kai susiduriama su paveldėjimo teisiniais santykiais. Pastaruoju atveju, pažymėtina, kad paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokiu atveju pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Notarų rūmų puslapyje, pasirinkus teritorijos paveldėjimo santykiams skiltį, galima pasitikrinti, kuris notaro biuras bus kompetetingas atlikti notarinius veiksmus, susijusius su paveldėjimu.
Kada gali būti reikalingos notaro paslaugos?
Atsižvelgiant į tai, kad kaip buvo nurodyta aukščiau, notaras – valstybės įgaliotas asmuo atlikti notarinius veiksmus, notaro paslaugos yra reikalingos norint atlikti tam tikrą notarinį veiksmą. Notarinių veiksmų, kuriuos atlieka notaras, nebaigtinis sąrašas yra įtvirtintas Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-19 punktuose. Toliau aptariami populiariausi iš jų.
Sandorių tvirtinimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 1.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatyti sandoriai, kurie privalo būti notarinės formos. Šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi privalomos notarinės formos turi būti ir tie sandoriai, kuriems tokios formos reikalavimą nustato tam tikras Civilinio kodekso straipsnis. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės formos ar notarinės formos. Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą (Civilinio kodekso 1.77 straipsnio 1-2 dalys). Taigi, Civilinio kodekso nustatytais atvejais, sandoriai privalo būti notarinės formos, tačiau jeigu įstatyme nenumatyta privaloma notarinė sandorio forma, sandorio šalims leidžiama sandorius, kuriems sudaryti įstatymas nustato žodinę ar rašytinę formą, pasirinkti notarinę sandorio formą. Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Notaras gali tvirtinti ir tuos sandorius, kuriuos įstatymai leidžia sudaryti žodžiu arba kuriems sudaryti įstatymai nustato paprastą rašytinę formą (Notariato įstatymo 45 straipsnis). Sandorių tvirtinimo ir registravimo procesas detalizuojamas Notariato įstatymo 46 straipsnyje.
Testamentų tvirtinimas ir saugojimas. Notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal Civilinio kodekso reikalavimus. Testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius. Notaras oficialiuosius, oficialiesiems testamentams prilyginamus ir asmeninius testamentus saugo seife (Notariato įstatymo 48 straipsnis). Civilinio kodekso 5.29 straipsnio nustatytu atveju (t. y., jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente) notaras privalo tvirtinti testamentus, kai dalyvauja ne mažiau kaip du liudytojai. Notaras gali tvirtinti testamentus ir kitus sandorius dalyvaujant liudytojams, jeigu liudytojų dalyvavimo prašo testatorius arba sandorio šalis. Notaras nustato liudytojų, kurie dalyvauja tvirtinant sandorį, asmens tapatybę. Liudytojai pasirašo notaro tvirtinamame dokumente. Liudytojais negali būti asmenys, kurių naudai atliekami notariniai veiksmai (Notariato įstatymo 47 straipsnis).
Paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Pagal Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Notarų veiklos teritoriją šiais atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tokia pat tvarka išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas tada, kai paveldimas turtas pereina valstybei ar savivaldybei (Civilinio kodekso 5.66 straipsnio 1-2 dalys). Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, paveldėjimo teisės liudijimas fiziniams asmenims gali būti išduodamas ir prieš sueinant trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notaras turi duomenų, kad, be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra (Civilinio kodekso 5.67 straipsnio 1-2 dalys).
Visus Kauno notarus rasite čia:
Notarai Kaune
2020-01-11