Nuotolinio darbo samprata. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 52 straipsnį, nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma (darbo atlikimo būdas), kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį, visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas.
Nuotolinio darbo skyrimo tvarka ir sąlygos. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. (DK 52 straipsnio 2 d.). Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, tais atvejais, kai to reikalauja nėščioji, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę. Taigi, išvardintų darbuotojų prašymo dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos darbdavys gali netenkinti, jeigu įrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.
Reikalavimai nuotoliniam darbui. DK nenumato imperatyvių reikalavimų nuotoliniam darbui. Tačiau darbdaviui suteikiant darbuotojui teisę dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie darbdavio keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tokie reikalavimai nuotoliniam darbui įtvirtinami darbdavio vidaus tvarkos taisyklėse ar kitame dokumente (pavyzdžiui, darbo organizavimo taisyklėse, nuotolinio darbo apraše ar kt.). Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos, tačiau kompensacijos dydžio ir jos mokėjimo sąlygų DK nenumato, šias sąlygas darbo sutarties šalys nustato tarpusavio susitarimu.
Nuotolinis darbas ir kitos darbuotojo garantijos. Pažymėtina, kad nuotolinis darbas nesukelia darbo stažo apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas, kvalifikacijos tobulinimo ribojimų, neriboja ir nevaržo kitų darbuotojo darbo teisių. Darbdavio nustatyta nuotolinio darbo įgyvendinimo tvarka neturi pažeisti darbuotojo asmens duomenų apsaugos ir jo teisės į privatų gyvenimą (DK 52 straipsnio 6 d.).
Valstybės tarnautojų nuotolinis darbas. Pažymėtina, kad asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ), kurio 50 straipsnyje įtvirtinta valstybės tarnautojų teisė į nuotolinį darbą. Tiek DK, tiek VTĮ įtvirtinta nuotolinio darbo samprata iš esmės tokia pat. Nuotolinis darbas nesukelia valstybės tarnautojo tarnybos stažo apskaičiavimo ar kitų su tarnybos santykiais susijusių ribojimų, neriboja ir nevaržo valstybės tarnautojo teisių (VTĮ 50 straipsnio 3 d.). 2021-05-28