Skyrybų procesas bendru sutarimu reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – link text) 3.51-3.54 straipsniais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinis proceso kodeksas) normomis tiek, kiek tai susiję su santuokos nutraukimo procesu teisme.
Pirmas žingsnis – išpildytos įstatymo sąlygos dėl galimybės nutrauktį santuoką tokiu būdu
Pažymėtina, jog tam, kad skyrybų procesas bendru sutarimu būtų įmanomas, reikia Civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visumos: nuo sutuoktinių santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai turi būti sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra veiksnūs šioje srityje. Jeigu yra aukščiau aptartų sąlygų visuma, bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Antras žingsnis – teismo pasirinkimas
Pagal Civilinio kodekso 3.52 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Tai reiškia, kad jeigu sutuoktiniai gyvena skirtingose vietose, jie gali pasirinkti vieną iš teismų, kuriam paduos prašymą dėl santuokos nutraukimo. Pavyzdžiui, sutuoktinis A gyvena Raseiniuose, o sutuoktinis B – Visagine. Tokiu atveju, sutuoktiniai prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių teismo rūmams arba Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams.
Procesas teisme nutraukiant santuoką bendru sutarimu
Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.53 straipsniu, teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
Teismo veiksmai nutraukiant santuoką bendru sutarimu
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta, t. y. nustato, ar yra Civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalies sąlygų visumą. Be to, teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka minėtus Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Tokia teismo pareiga siejama su viešuoju interesu, todėl teismas plačia apimtimi turi tirti, ar sutarties sąlygos nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis ar paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis; tik vienas iš sutuoktinių įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus; kad sutuoktiniui ribojamas bendravimas su vaiku ar ribojamos kitos neturtinės teisės, susijusios su vaiku, ir pan. Sutarties sąlyga dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis, teiktinas kiekvieno iš sutuoktinio, gali būti pripažinta iš esmės pažeidžianti vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jei vienam iš sutuoktinių bus uždėta akivaizdžiai per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta, visų pirma atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir abiejų sutuoktinių gaunamas pajamas ir turimą turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575).
Supaprastinto proceso tvarka
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena – tai reiškia, kad santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra supaprastintas santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme (Civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu.
Skyrybos internetu – mitas ar galimybė sutaupyti laiko?
Atsakant į šį klausimą, pažymėtina, kad viso skyrybų proceso internetu, neišeinant iš namų, įgyvendinti greičiausiausiai nepavyks. Visgi, tai puiki galimybė sutaupyti bent dalį brangaus savo ir kitų asmenų laiko. Taigi, įstatymas numato galimybę dokumentus teismui pateikti internetu, neišeinant iš namų. Tai atlikti galima per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Prisijungę prie portalo per elektroninius valdžios vartus, pasirinkę Jums patogų būdą, galėsite paduoti pirminius dokuemntus, reikalingus skyrybų proceso inicijavimui. Be to, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. 2019-11-21