Vandentiekio avarija pas kaimyną. Ką daryti? (atsako advokatas) - Teisės Vartai

Vandentiekio avarija pas kaimyną. Ką daryti? (atsako advokatas)

Vamzdis

Vieną gražią dieną grįžę iš darbo randate butą paplūdusį vandeniu. Šlapios vonios kambario lubos aiškiai byloja – vanduo teka iš aukščiau esančio buto. Greičiausiai jame įvyko vandentiekio avarija. Puolate laiptais aukštyn. Deja, durų niekas neatidaro. Arba atidaro, bet nesileidžia į jokias kalbas. Delsti neleidžia jūsų bute didėjantis vandens telkinys, tad skambinate į visas įmanomas tarnybas, kurių telefonų numerius žinote ar gaunate informacinėje tarnyboje.

 

Ką daryti?

Nuovokesni tokiu atveju iškart skambina į gyvenamąjį namą eksploatuojančią bendriją ar  avarinę tarnybą. Tikėtina, kad netrukus atvažiuos meistrai ir uždarys jūsų laiptinės vandens stovo sklendes. Vanduo nustos sunktis per jūsų buto vonios kambario lubas. Tačiau džiaugtis per anksti, nes jis nustos tekėti ir iš visų laiptinės butų vandens čiaupų, esančių vonios kambariuose.

Avarinė tarnyba išvažiuoja, o problema lieka. Gerai, jei jums ar namo bendrijos atstovui pavyks patekti į tą kaimyno butą ir susitarti dėl avarijos likvidavimo. Šiuo atveju galimos dvi problemos. Pirma – buto savininkas atsisako suinteresuotus asmenis įsileisti į butą, motyvuodamas tuo, kad pagal LR Konstituciją žmogaus būstas neliečiamas. Arba niekuo nemotyvuodamas. Antra – bute šiuo ar pastaruoju metu nebūna gyventojų. Gal gyvena kitame būste, gal išvykę atostogų arba emigravę, kas žino. Pagaliau ne tiek svarbu, kodėl jų nėra, svarbiau, kad meistrai negali patekti į butą, likviduoti  avarijos padarinių ir atnaujinti vandens tiekimo visiems laiptinės butams.

 

Teisės aktai įpareigoja

Reikėtų žinoti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato atvejus, kada gyvenamuosius namus eksploatuojančios bendrijos specialistas, vykdydamas tarnybines funkcijas, turi teisę patekti į bendrijai priklausančių namų butus, o butų savininkai turi pareigą įleisti minėtus specialistus į savo butus ir sudaryti jiems sąlygas atlikti jų tarnybines funkcijas.

LR Konstitucijos 24-asis straipsnis sako, kad žmogaus būstas neliečiamas. Tai neretai akcentuojama, tačiau nutylima, kad ši nuostata nėra absoliuti. Tame pačiame straipsnyje patikslinama, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Taigi tam tikrais griežtai reglamentuotais atvejais į būstą galima patekti ir be gyventojo (savininko) sutikimo.

 

Įstatymai numato atvejus

Įstatymai numato ir detalizuoja atvejus, kai butų savininkai privalo įsileisti į butą tarnybines funkcijas vykdančius specialistus.  LR civilinio kodekso 4.83 str. 5 d.  nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas  (naudotojas)   privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir  kitose  patalpose  esančią  bendrojo  naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.

LR šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d. nustato, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Ši nuostata taip pat įtvirtinta ir išplėtota LR energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.            

LR statybos įstatymo 42 str. 3 d. 6 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis   statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas  gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleistinos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio  bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad dėl statybos darbų bute ar  kitose gyvenamosiose  patalpose  gali  būti susilpnintas  statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio  griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų  gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką.

 

Savivaldybių taisyklės

Panašias nuostatas savo aktuose įtvirtino ir savivaldybės. Štai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintose Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklėse numatyta, kad buto naudotojas (patalpų savininkas) privalo inžinerinių įrenginių avarijų atvejais leisti avarinės tarnybos darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti į patalpas, kad būtų lokalizuota avarija, kuri kelia grėsmę kitiems asmenims, jų sveikatai ar turtui; leisti įgaliotiems asmenims, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo inžinerinius įrenginius. Įgalioti asmenys privalo iš anksto suderinti remonto darbų laiką su naudotoju; įleisti į patalpas daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdytojus, turinčius leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, kad būtų pakeisti, suremontuoti ar rekonstruoti bendrojo naudojimo inžineriniai įrenginiai.

 

Naujienlaiškiai
Informacija