Nuo 2014 m. gegužės 01 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymu išdėstyta nauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau straipsnyje – Įstatymas) redakcija. Naujo Įstatymo redakcija įteisina saugiklius dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ir detalizuoja žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką.
Įstatymo taikymo išimtys:
Įstatymo 1 str. 2 d. numatyta, kad Įstatymas, išskyrus šio Įstatymo nuostatas dėl valstybės pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, netaikomas, kai žemė įsigyjama valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, taip pat įsigyjant žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje (sodininkų bendrijose) ir tais atvejais, kai žemė įgyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais.
Taip pat įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, kai nuosavybėn įsigyjamas toks žemės ūkio paskirties plotas, kad, po žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorio sudarymo, asmeniui (kartu su susijusiais asmenimis) priklausantis žemės ūkio paskirties plotas neviršija 10 ha, apribojimai ir reikalavimai pagal naujojo Įstatymo nuostatas taikomi nebus, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo deklaracijos pildymą.
Susiję asmenys:
Pradedant kalbėti apie naująją žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimo tvarką, būtina atkreipti dėmesį jog maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto įsigijimo ribojimas siejamas ne tik su pačiu įgijėju, bet ir su juo susijusiais asmenimis. Taigi, kas tie susiję asmenys:
Remiantis Įstatymo 3 str. 3, 4 ir 5 d. susijusiais asmenimis laikomi:
- Sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai)ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai);
- Juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime;
- Juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo deklaracija:
Remiantis naujuoju Įstatymu ir Žemės ūkio paskirties pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisyklėmis, Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjas (fizinis ir/ar juridinis asmuo), kuris Lietuvos Respublikoje pageidauja nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, privalo pildyti Žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo deklaraciją. Atsižvelgiant į tai, žemės pirkėjo deklaraciją žemės sklypą įgyjantis asmuo turi pildyti visais atvejais, išskyrus paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo atvejus, taip pat kai įsigyjama žemė mėgėjų sodo teritorijoje bei valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. Žemės pirkėjo deklaracija pildoma ir pateikiama notarui sudarant konkretų žemės ūkio paskirties žemės sandorį. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracija taip pat turi būti pildoma ir sudarant kitos rūšies perleidimo sandorį (dovanojimo, mainų ar kitą). Naujasis Įstatymo reglamentavimas numato, jog asmuo, įsigyjantis žemės ūkio paskirties žemę, atsako už žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Už neteisingos informacijos nurodymą yra taikoma įstatymuose nustatyta atsakomybė.
Naujojo Įstatymo reikalavimai taikomi ir sudarant daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens ar jo akcijų/pajų perleidimo sandorį, kurį sudarius įgijėjas tampa daugiau negu 25 procentų minėto juridinio asmens akcijų/pajų savininku.
Didžiausias (maksimalus) leistinas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės plotas:
Naujasis Įstatymas numato, kad asmuo ir susiję asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės iki 300 ha (iš Lietuvos Respublikos) ar iki 500 ha (iš Lietuvos Respublikos ir kitų asmenų), išskyrus atvejus, kai žemė įgyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais, taip pat įsigyjant žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje (sodininkų bendrijose). Svarbu paminėti, jog asmens turima žemė, kurią sudaro žemė mėgėjų sodo teritorijoje, neįskaičiuojama į bendrą plotą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau, jeigu asmens turimą žemę sudaro paveldėjimo ar nuosavybės teisių atkūrimo būdu įgyta žemė, ji įskaičiuojama į bendrą plotą įgyjant žemę pirkimo, dovanojimo ar mainų būdu.
Įstatyme numatytas ribojimas asmeniui ar susijusiems asmenims įsigyti tiek žemės, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus (1 sąlyginis gyvulys / 1ha). Vienas asmuo gali įsigyti tiek žemės ūkio paskirties žemės, kiek jis turi sąlyginių gyvulių, neatsižvelgiant į susijusių asmenų turimą sąlyginių gyvulių skaičių. Žemės ūkio paskirties žemės hektarų skaičius, tenkantis vienam sąlyginiam gyvuliui, įskaičiuojamas į didžiausią leistiną įsigyti 500 ha plotą.
2015-09-28