Antstolių įkainiai yra sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-252 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), kuri Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-219 buvo išdėstyta nauja redakcija.
Visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktas). Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte.
Administravimo išlaidų ir atlygio anstoliui dydžiai priklauso ir nuo išieškotinos sumos, pavyzdžiui, jeigu reikia išieškoti iki 3 eurų skolą, administravimo išlaidos sudaro 12 eurų, atlygis antoliui – 8 eurų. Maksimali administravimo išlaidų suma yra 220 eurų, kuri yra mokama antstoliui išieškant didesnę negu 29 000 eurų skolą. Tokiu atveju, atlygis antstoliui yra lygus 4 procentams nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740 eurų. Jeigu išieškojus dalį skolos vykdomasis dokumentas antstoliui pateikiamas vykdyti pakartotinai, atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į likusią išieškoti sumą.
Už antstolio vykdomus nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją. Šie dydžiai detaliai įtvirtinami Sprendimų vykdymo instrukcijos 120 punkte. Pavyzdžiui, dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo antstoliui mokamas 40 eurų dydžio administravimo išlaidos bei atlygis antstoliui, lygus 24 eurus už vieną antstolio darbo valandą sudarant apyrašą; dėl skolininko įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, išskyrus vykdomuosius dokumentus dėl statinio nugriovimo, jo dalies (-ių) išardymo ar kitų statybos darbų atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo antstoliui mokamos 24 eurų dydžio administravimo išlaidos ir 80 eurų dydžio atlygis.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Pagal CPK 624 straipsnio 2 dalį, priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Taigi, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, antstolis pradeda vykdyti jį priverstinai. Pastebėtina, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Kaip buvo minėta, viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų. Taigi, verta aptarti, kiek procentų gali atskaityti antstoliai, priverstinį išieškojimo metu.
Pagal bendrą taisyklę, išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas) (CPK 735 straipsnis).
Norint atsakyti į klausimą, kiek procentų gali atskaityti antstoliai, patartina visada pasitikrinti CPK 733-743 straipsniuose įtvirtintą aktualų reglamentavimą.
Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų.
Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Pastebėtina, jog pagal CPK 736 straipsnio 3 dalį, jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu CPK 736 straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
Arba išsirinkite pagal didžiausius Lietuvos miestus: