Darbo sutartis

Darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja, būdamas pavaldus darbdaviui, jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti šalių sutartą darbo užmokestį. Reikalavimus darbo sutarčiai įtvirtina Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas). Darbo sutartį sudaro būtinosios ir papildomos sąlygos. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė) (Darbo kodekso 34 straipsnis). Papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios papildo šalių susitarimą dėl darbo (susitarimas dėl papildomo darbo, išbandymo, mokymo išlaidų atlyginimo, susitarimas dėl nekonkuravimo, dėl konfidencialios informacijos apsaugos, dėl ne viso darbo laiko (Darbo kodekso 35 – 40 straipsniai). Papildomų sąlygų neprivaloma darbo sutartyje aptarti, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama raštu sutartyje. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tačiau įsigalioja darbuotojui pradėjus faktiškai dirbti.