(1 voteses, average: 5,00 out of 5)
Loading...
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnį, laidavimo sutartimi laiduotojas atlygintinai ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.79 straipsnis laidavimo sutartims nustato rašytinės formos reikalavimą, o formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia. Laidavimas yra papildoma prievolė – tai reiškia, kad laidavimo sutartis iš esmės sudaroma tada, kai reikia užtikrinti kitos, pagrindinės sutarties (pvz. paskolos sutarties ar kt.) įvykdymą. Dėl šios priežasties, laidavimo sutartis priklauso nuo pagrindinės sutarties t. y., kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimo sutarties galiojimas, nebent šalys buvo sutarusios kitaip. Kai pagrindinė sutartis neįvykdyta, skolininkas (asmuo, už kurį laiduojama) ir laiduotojas atsako solidariai – jie yra bendraskoliai, tačiau laidavimo sutartimi šalys gali susitarti dėl kitokios atsakomybės formos (pvz. sutartyje gali nustatyti, jog skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari (CK 6.81 straipsnis).