Nekonkuravimo susitarimai, ribojantys darbuotojų galimybes konkuruoti su darbdaviu Lietuvoje darosi vis populiaresni, ypatingai darbo santykiuose su vadovaujančiais ar aukštos kvalifikacijos darbuotojais. Darbdaviai yra suinteresuoti išlaikyti bei išsaugoti savo klientus, know-how, vykdomą kainų politiką, technologijas, bei kitą svarbią informaciją nuo šių duomenų panaudojimo konkurencijos tikslais. Nekonkuravimo susitarimu darbuotojas įsipareigoja, pasibaigus darbo sutarčiai, sutartą laikotarpį nustatytomis sąlygomis nekonkuruoti su darbdaviu – nedirbti su darbdaviu konkuruojančioje įmonėje, nesteigti įmonės ar nebūti verslo, konkuruojančio su buvusiu darbdaviu, dalyviu.
Daugiausiai neaiškumų Lietuvoje kelia tai, jog nekonkuravimo susitarimai darbo santykiuose nėra reglamentuojami jokiu teisės aktu, todėl tenka remtis teismų praktikos suformuotomis taisyklėmis bei teisės doktrina. Tam, kad tarp šalių sudarytas nekonkuravimo susitarimas būtų galiojantis, jis turi neprieštarauti įstatymams. Dažniausiai nekonkuravimo susitarimai yra numatomi pačioje darbo sutartyje arba papildomame susitarime prie darbo sutarties. Šiuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą praktiką, jog nekonkuravimo susitarimas yra laikomas civiliniu teisiniu sandoriu nors jis ir yra inkorporuotas į darbo sutartį.
Kasacinis teismas taip pat yra nustatęs tam tikras sąlygas, taikomas nekonkuravimo susitarimams. Šios sąlygos padės nekonkuravimo susitarimo šalims įvertinti pagrindinius aspektus, darančius įtaką susitarimo galiojimui:
- susitarime turi būti įvertinamas darbuotojo atsakomybės laipsnis, atliekamos darbo funkcijos, pareigos, įtakos konkurencijai realumas ir pan. Anot Kasacinio teismo, nekonkuravimo susitarimai, atsižvelgiant į jų tikslus ir interesų teisėtumą, negali būti sudaromi su bet kuriuo darbuotoju (pvz., su techninį darbą atliekančiu darbuotoju);
- aptartas kompensacijos mokėjimas. Ši kompensacija turi būti sąžininga ir teisinga. Antraip nekonkuravimo susitarimas bus traktuojamas kaip neproporcingas bei pažeidžiantis darbuotojo teises ir šiuo pagrindu bus pripažintas negaliojančiu. Pareiga įrodyti, jog darbuotojui buvo tinkamai atlyginta, tenka darbdaviui. Lietuvos teismų praktika nėra apibrėžusi konkretaus minimalaus kompensacijos dydžio, tačiau yra nurodžiusi, kad nustatant minimalų kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, jog nekonkuravimo susitarimu yra ribojama asmens galimybė gauti pajamas pragyvenimui, taip pat apribojimų apimtį ir kitas svarbias aplinkybes. Nekonkuravimo susitarime turi būti aptarta ir kompensacijos mokėjimo tvarka;
- nustatytas susitarimo galiojimo laikas. Paprastai praktikoje toks nekonkuravimo susitarimo galiojimo laikas būna nuo 1 iki 2 metų, tačiau šalys gali numatyti ir ilgesnį terminą, svarbiausiai, kad toks susitarimas atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus;
- nustatyta, kokia apimtimi galioja susitarimas, t. y. ko darbuotojas negali daryti išėjęs iš darbo (tai gali būti padaryta teritorijos, klientų rato, veiklos rūšies atžvilgiu). Pavyzdžiui, šalys susitaria, kad darbuotojas privalo susilaikyti nuo veiklos, kuri yra tokia pati kaip dirbant pas buvusį darbdavį;
- numatytos šio susitarimo nutraukimo sąlygas ir atvejai. Šiuo atveju šalys turėtų konkrečiai aptari, kada susitarimą gali nutraukti darbdavys (pvz., darbdavys gali susitarimą nutraukti bet kada, nes jis sudarytas išimtinai darbdavio naudai) ir kada gali nutraukti darbuotojas (pvz., tai atvejais, kai darbdavys nemoka susitarime aptartos kompensacijos);
- aptarta, kokios sankcijos bus taikomos už susitarimo nesilaikymą. Kaip jau buvo minėta, nekonkuravimo susitarimas yra civilinė sutartis, kurios pažeidimo atveju yra taikoma civilinė atsakomybė (bauda, nuostolių atlyginimas). Pavyzdžiui nekonkuravimo susitarime gali būti numatyta, jog susitarimo pažeidimo atveju darbuotojas privalo sumokėti 15 000 Lt baudą darbdaviui ir atlyginti visus dėl susitarimo pažeidimo darbdavio patirtus nuostolius, kiek šių nuostolių nepadengia bauda.
Anot Kasacinio teismo, nekonkuravimo susitarimai visais atvejais turi atitikti bendruosius teisės principus, t.y. toks susitarimas turi būti sąžiningas, protingas ir teisingas. Teismas taip pat akcentuoja sutarties šalių pusiausvyrą bei teisingos kompensacijos darbuotojui nustatymą.
Griežtai draudžiama www.teisesvartai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti www.teisesvartai.lt medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.teisesvartai.lt kaip šaltinį.
2014-10-12