Internetas mirga nuo įvairiausiu teisinių paslaugų pasiūlymų skyrybų tema: „Greitos ir pigios skyrybos“, „Lengvos skyrybos“, „Neskausmingos skyrybos“ ir t.t. Ne nuostabu, kad kai kam skyrybos yra skaudi ir varginanti tema, o kai kam tai yra pragyvenimo šaltinis.
Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento viešai prieinamais duomenimis, 2020 metais visoje Lietuvoje buvo registruota 7544 ištuokų. Palyginus pastarųjų metų skaičių su ankstesniais metais, matyti, jog ištuokų skaičius Lietuvoje iš esmės panašus ir siekė 2019 metais – 8683, 2018 metais – 8640, 2017 metais – 8518 ištuokų. Pažymėtina, kad santuokų skaičius Lietuvoje 2020 metais sudarė 15299, 2019 metais – 19502, 2018 metais – 19734 santuokų. Taigi, vidutiniškai, Lietuvoje kas antra sutuoktiniu pora susiduria su skyrybomis. Minėti skaičiai taip pat patvirtina, kad teikiant teisines paslaugas vien skyrybų srityje teisininkai gali sukaupti solidų klientų ratą ir iš to pragyventi. Dėl to ne nuostabu, kad viešojoje erdvėje plinta reklama ir pasiūlymai, kuriuos spustelėję iš karto sužinosite, kiek kainuoja skyrybos, kokių dokumentų reikia ir kaip greitai galima išsiskirti.
Pabrėžtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nuostatomis, santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51-3.54 straipsniai), vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55-3.59 straipsniai) arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (Civilinio kodekso 3.60-3.65 straipsniai). Kiekvienu minėtu atveju skiriasi ne tik skyrybų proceso sudėtingumas, trukmė, bet ir skyrybų kaina. Praktika rodo, kad greičiausias ir bene pigiausias santuokos nutraukimo būdas yra skyrybos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kadangi esant visoms, Civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygoms ( nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje), santuoka yra nutraukiama supaprastinto proceso tvarka. Todėl net ir tais atvejais, kai tarp sutuoktinių kyla ginčas, siekiant sutrumpinti ir palengvinti skyrybų procesą, šalims yra siūloma išsituokti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Aišku, visada turi būti išnaudotos visos galimybės sutaikyti sutuoktinius bei išsaugoti santuoką.
Jei tarp sutuoktinių nėra ginčo ištuokos liudijimą galima gauti per 1-2 mėnesius nuo dokumentų pateikimo teismui. Kai sutuoktiniai nesutaria dėl esminių klausimų (turto pasidalijimo, vaikų), skyrybų procesas trunka kur kas ilgiau, tad terminai, įvertinus teismų krūvį, gali būti skaičiuojami ir metais.
Kiek kainuoja skyrybos?
Taigi, ištuoka bendru sutuoktiniu sutikimu ne tik sutaupo šalių laiką, nervus, bet ir taip pat padeda išvengi didesnio žyminio mokesčio už teismo procesą, mokesčio teisininkams už atstovavimą teisme ir pan. Skyrybų kaina bendru sutuoktinių sutarimu pagal viešojoje erdvėje pateikiamus duomenis svyruoja nuo 150 Eur iki 700 Eur, jei skyrybos komplikuotos, kaina gali būti net ir žymiai didesnė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami sutuoktiniai, kurie teikia prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) arba prašymą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis). Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad nebus patirta finansinių išlaidų rengiant procesinius dokumentus. Kiek kainuos skyrybos konkrečiu atveju, galės atsakyti tik teisininkas, kuris rengs visus skyrybų dokumentus, jis vertins tiek konkretų skyrybų atvejį, tiek sugaištą laiką ir pan. Jei pageidaujate rasti skyrybų advokatą už patraukliausią kainą, pateikite savo užklausą tinklalapyje teisesvartai.lt ir išsirinkite geriausią pasiūlymą jums pateikusį advokatą.
Iš ko susideda skyrybų kaina?
Atsakant į klausimą, iš ko susideda skyrybų kaina, pirmiausia būtina nustatyti santuokos nutraukimo pagrindą. Aukščiau minėta, jog pigiausias yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kadangi tokiu atveju procesas vyksta supaprastinto proceso tvarka. Visgi, kiekvienu atveju, siekiant įvertinti skyrybų kainą, būtina atsižvelgti į tai, jog skyrybų proceso metu gali prireikti profesionalių teisinių konsultacijų, kurių įkainiai priklauso nuo pasirinkto teisininko. Taip pat, inicijuojant skyrybų procesą, nereikėtų pamiršti skyrybų dokumentų paruošimo iki dokumentų pateikimo į teismą išlaidų, taip pat profesionalaus atstovo atstovavimo teisme išlaidų. Pastebėtina, kad kiekvienu atveju, situacija yra individuali, todėl siekiant sužinoti tikslią skyrybų kainą, siūlome Jums pateikti savo užklausą tinklalapyje teisesvartai.lt tam, kad galėtumėte išsirinkti geriausią paslaugų pasiūlymą Jums pateikusį advokatą.
Nuo ko pradėti skyrybas
Norint pradėti skyrybas, pirmiausia būtina žinoti, jog pagal Civilinio kodekso 3.49 straipsnio 1 dalį, santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Taigi, svarstant inicijuoti skyrybų procesą, pirmiausia siūlytina apsvarstyti galimybę santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – tokiu atveju būtina kreiptis į sutuoktinį su pasiūlymu nutraukti santuoką bendru sutikimu. Pastebėtina, jog sutuoktiniui sutikus nutraukti santuoką minėtu būdu, vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui turėtų būti paduodamas bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką (Civilinio kodekso 3.52 straipsnio 1 dalis). Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo.
Reikalingi skyrybų dokumentai
Skyrybų dokumetų sąrašas bei apimtis priklauso nuo pasirinkto skyrybų būdo. Inicijuojant skyrybų procesą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis), teismui reikia pateikti bendrą abiejų sutuoktinių prašymą nutraukti santuoką dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui paduodamas vieno iš sutuoktinio prašymas nutraukti santuoką šiuo būdu. Nutraukiant santuoką dėl sutuoktinio kaltės (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis) teismui teikiamas ieškinys. Visais atvejais, priklausomai nuo individualių aplinkybių, kartu su prašymu ar ieškiniu teismui pridedami kiti dokumentai, patvirtinantys prašyme ar ieškinyje nurodytas aplinkybes (pavyzdžiui, santuokos liudijimas, vaikų gimimo liudijimai (jeigu yra vaikų), asmens dokumentų kopija, kreditorinių įsipareigojimų kopijos, santuokos liudijimas ir kt.).
Besiruošiantiems skyryboms – SKYRYBŲ ADVOKATAI 2018-05-22