Skyrybos – vienas jautriausių ir skaudžiausių socialinių reiškinių, kurie vienaip ar kitaip paveikia ne tik pačius sutuoktinius, jų vaikus, bet ir pačią valstybę. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento viešai prieinamais duomenimis, 2020 metais visoje Lietuvoje buvo registruota 7544 ištuokų. Palyginus pastarųjų metų skaičių su ankstesniais metais, matyti, jog ištuokų skaičius Lietuvoje iš esmės panašus ir siekė 2019 metais – 8683, 2018 metais – 8640, 2017 metais – 8518 ištuokų. Pažymėtina, kad santuokų skaičius Lietuvoje 2020 metais sudarė 15299, 2019 metais – 19502, 2018 metais – 19734 santuokų.
Taigi, vidutiniškai, Lietuvoje kas antra sutuoktiniu pora susiduria su skyrybomis. Tad kyla klausimas, koks yra skyrybų procesas. Manytina, jog vengiant ilgų bei varginančių procesų, poros dažniausiai skiriasi bendru tarpusavio sutartimi, taip taupydamos savo nervus, sveikatą bei saugodamos vaikų interesus. Šuo atveju skyrybų procesas yra pakankamai trumpas, lyginant su skyrybomis dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kai ginčas dėl turto ir vaikų pereina į ilgą ir varginantį teisminį procesą (ginčą).
Didelis skyrybų skaičius sudaro terpę teisininkams bei advokatams specializuotis būtent šioje srityje. Kadangi Vilniuje fiksuojamas didžiausias gyventojų skaičius, tai ir skyrybų teisinių dokumentų rengimo paslaugas teikia pakankamai didelis advokatų skaičius. Teisinių paslaugų skelbimų įvairovė šioje srityje svyruoja nuo dokumentų parengimo teismui iki atstovavimo teisme. Šias paslaugas teikia įvairios teisnių paslaugų bendrovės bei advokatai. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškant advokato, kuris atstovautų Jus skyrybų procese, siūlome užpildyti užklausą tinklalapyje teisesvartai.lt ir išsirinkti geriausią pasiūlymą jums pateikusį advokatą.
Verta pabrėžti, kad tuo atveju, jeigu šeima skiriasi bendru sutarimu ir sutaria dėl turto dalybų bei vaikų auklėjimo, tokiu atveju skyrybų dokumentus parengti gali tiek paprastas teisininkas, kuris specializuojasi šioje srityje, tiek šios srities advokatas. Jeigu sutuoktiniai nesutaria ir ketina bylinėtis teisme, tokiu atveju be advokato paslaugų apsieiti bus sunku. Advokatas ne tik rengs dokumentus, konsultuos jus viso proceso metu, jums atstovaus, tačiau ir padės suvaldyti teisminį procesą, remdamasis savo ir teismų praktika.
Be abejonės, skyrybų advokatai Vilniuje pasižymi solidžia sukaupta praktika, jų profesionalumo laipsnis yra itin aukštas, nes, kaip jau ir buvo minėta, didelis gyventojų skaičius Vilniuje nulemia kartu ir vieną didžiausių skyrybų skaičių, dėl ko advokatai turi kur praktikuotis.
Verta priminti, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Toliau trumpai aptarsime kiekvieną skyrybų būdą, jo pagrindus.
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.
Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu
Santuoka vieno sutuoktinio prašymu, kuris paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus;
2) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje;
3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.
Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės
- Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.
- Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civiliniame Kodekse, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
- Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Skyrybų eiga priklauso nuo skyrybų būdo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus skyrybų būdus, toliau aptariama kiekvieno skyrybų būdo eiga.
Skyrybų eiga
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu
Prašymas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prašyme turi būti nurodytas vienas iš Civilinio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalyje numatytų santuokos nutraukimo pagrindų (sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje; vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą). Prašyme taip pat privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. Prašyme taip pat turi būti nurodyti Civilinio proceso kodekse numatyti duomenys. Sutuoktinio prašymas dėl santuokos nutraukimo nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka. Jeigu byla nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo pagal vieno sutuoktinio prašymą, Civilinio kodekso 3.54 straipsnyje numatytos taikinimo priemonės netaikomos. Teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio amžių, santuokos trukmę, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus, gali atsisakyti nutraukti santuoką, jeigu santuokos nutraukimas padarytų esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam sutuoktiniui ar jų nepilnamečiams vaikams.
Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės
Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka (Civilinio kodekso 3.62 straipsnio 1 dalis). Ieškinys tokiu atveju paduodamas pagal Civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles. Taip pat, teikiant su ieškiniu ir turtinį reikalavimą (pavyzdžiui, keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo), ieškiniui bus taikomas žyminis mokestis, priklausomai nuo keliamo reikalavimo sumos dydžio. Šis santuokos nutraukimo būdas užima daugiausiai laiko, yra siejamas su ilgu bylinėjimusi teisme. Pabrėžtina ir tai, kad nuo 2020-01-01 įsigaliojo Mediacijos įstatymo pakeitimais, kuriais įtvirtinta privaloma mediacija šeimos ginčuose, nagrinėjant juos ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, aptariant skyrybų eigą, pabrėžtina, kad santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės atveju, šalys privalės taikyti mediacijos procedūrą.
Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Civilinio kodekso 3.66 straipsnis).
Susiraskite sau skyrybų advokatą jau dabar – Advokatų paieška
Sužinokite skyrybų kainą ČIA. 2018-02-11