Teisė į teisminę gynybą – viena iš pagrindinių teisių šiuolaikinėje teisinėje valstybėje. Tokią teisę garantuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, kuriame nurodoma, kad „Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą“. Nors Konstitucijoje tiesiogiai teisė į teisminę pagalbą neminima, teisės doktrinoje pripažįstama, kad tai yra viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo principo užtikrinimo priemonė.
Kartais norint atlikti tam tikrą teisinį ar procesinį veiksmą galima susidurti su įvairiais sunkumais. Tokiu atveju gali prireikti profesionalaus teisininko pagalbos, kad teisiniai veiksmai būtų atlikti kiek įmanoma greičiau ir efektyviau. Verta paminėti, kad asmuo, besikreipiantis teisinės pagalbos gali pasinaudoti ne tik privačių teisininkų, bet ir valstybės teikiama teisine pagalba.
Nusprendus pasinaudoti valstybės teikiama teisine pagalba, reiktų žinoti keletą esminių dalykų, kurie gali padėti tai padaryti negaištant laiko. Pirmiausia, svarbu žinoti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba yra dviejų tipų: pirminė ir antrinė. Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba apima teisinės informacijos, teisinių konsultacijų ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimą. Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.
Svarbu žinoti, kad pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys. Tokios teisinės pagalbos trukmė, pagal bendrąją taisyklę, 1 valanda, nebent yra būtinumas pratęsti šį laiką. Be to, asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.
Kiek kitaip yra su antrine teisine pagalba. Ją turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Tokią skaičiuoklę galima rasti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos puslapyje.
Aptariant sritis, kuriuose dažniausiai gali prireikti teisinės pagalbos, pabrėžtina, kad į profesionalų teisininką dėl teisinių paslaugų suteikimo dažniausiai kreipiamasi baudžiamosiose bylose. Tokią situaciją lemia baudžiamosios teisės kaip teisės šakos ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) savybė t. y. baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė, kurios tikslas – apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų bei atgrasyti asmenį nuo nusikalstamos veikos padarymo, kai kitų teisės šakų (pvz. administracinės, civilinės) pagalba to padaryti neįmanoma.
Atkreiptinas dėmesys į bylas, kuriuose viena šalis – silpnesnė. Tokie ginčai kyla, pavyzdžiui iš vartojimo, darbo teisinių santykių. Teismas tokiuose bylose teismas yra aktyvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo aktyvumas reiškia teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus bei pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-916/2017). Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog teismo aktyvumas nereiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Be to, nors teismas tokiose bylose yra aktyvus, vis gi sprendimą jis priima Lietuvos Respublikos vardu, remiantis teismo nepriklausomumo principu, todėl sprendimas bus nebūtinai palankus silpnesnei šaliai. Taigi ir tokiu atveju gali prireikti profesionalaus teisininko pagalbos, kad asmens teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai įgyvendinti. 2019-07-15