Lietuvoje kasdien sudaroma daugybę įvairių sandorių. Tam, kad sandoriai nebūtų apsimestiniai, valstybė imasi priemonių, kurios apsaugos sąžiningą sutarties šalį ir užtikrins sandorių tikrumą. Valstybė tokią funkciją įstatymais priskyrė notarui. Notaras – tai valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
Notaras atlieka Notariato įstatyme nurodytas funkcijas – notarinius veiksmus: tvirtina sandorius, išduoda paveldėjimo teisės liudijimus, išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus, liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą, liudija parašo dokumentuose tikrumą, liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą, tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, protestuoja vekselius ir čekius ir atlieka kitas šiame įstatyme numatytus veiksmus.
Įstatymas numato, kad notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje galima aptikti tokių formuluočių: „(…) notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių“. (e3K-3-43-378/2019) Iš tiesų tokia praktika suprantama, nes notaro funkcijų paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir tikrumą.
Pagal bendrą taisyklę, savivaldybės teritorijoje turi dirbti bent vienas notaras. Tačiau notarų skaičių nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką. Remiantis šia metodika, notarų skaičių lemia gyventojų skaičius konkrečioje savivaldybėje (vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje turi būti ne didesnis kaip 15 tūkst. ir ne mažesnis kaip 10 tūkst. gyventojų) ir praėjusių dvejų kalendorinių metų notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinis vidurkis (notarų skaičius gali būti didinamas, jeigu pagal notarų pajamų statistikos analizę praėjusių dvejų kalendorinių metų notarų pajamų toje savivaldybėje statistinis vidurkis yra 30 procentų didesnis už Lietuvos Respublikos notarų pajamų vidurkį).
Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Notaro veiklos teritoriją šiais atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į savivaldybėje įsteigtų notaro biurų ir juose dirbančių notarų skaičių, savivaldybės gyvenamąsias vietoves ir jų gyventojų skaičių. Tai teisingumo ministras nustato notarui steigiant notaro biurą.
Įdomu ir tai, kad Notariato įstatymas suteikia teisę tam tikrus notarinius veiksmus atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniams pareigūnams (jie atlieka notarinius veiksmus Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienyje) ir seniūnams. Taip yra todėl, kad kartais asmeniui tampa sunku arba tam tikrais atvejais – neįmanoma pasiekti notarą, o notarinį veiksmą reikia atlikti skubiai.
Asmuo, siekiantis tapti notaru, turi atitikti Notariato įstatymo 3 straipnyje įvardintus kriterijus bei laimėti viešąjį konkursą eiti notaro pareigas. Konkurso taisykles tvirtina teisingumo ministras įsakymu. Atitinkantis aptartus kriterijus ir laimėjęs viešąjį konkursą asmuo, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo viešo konkurso eiti notaro pareigas pabaigos teikia teisingumo ministrui prašymą paskirti jį notaru. Teisingumo ministras notaro skyrimą ir notaro pareigų atlikimo pradžią įformina savo įsakymais. Po to notaras turi pateikti teisingumo ministrui prašymą ir dokumentus dėl notaro biuro steigimo ir notaro pareigų atlikimo per tris mėnesius nuo jo paskyrimo notaru. Įvykdęs šiuos reikalavimus, asmuo galės pradėti notaro veiklą.
Notarai didžiuosiuose miestuose:
Visi Lietuvos notarai:
Notarai 2019-04-24