Šiuolaikinėje civilinėje apyvartoje mirusiojo palikimą per notarą priėmę asmenys dažnai neturi laiko iki galo susitvarkyti paveldėjimo reikalus ar tiesiog dėl įvairių priežasčių (atstumo ir pan.) ateityje jie neturės galimybių prižiūrėti palikimo ir juo rūpintis. Kitaip tariant asmenys palikimą priima, tačiau vėliau įgyja interesą verčiau gauti pinigus ir savo paveldėjimo teises perleisti kitiems įpėdiniams ar net tretiesiems asmenims.
Mūsų pašnekovė Daiva iš Vilniaus (šiuo metu gyvenanti ir dirbanti užsienyje) kreipėsi į mus su prašymu patarti, kokius įstatymų leidžiamus alternatyvius būdus turi asmenys, priėmę mirusiojo paliktą turtą. Daiva Lietuvoje būna kelis kartus per metus – dažniausiai švenčių laikotarpiu. Pašnekovės senelė prieš mirtį savo turėtus du žemės sklypus paliko Daivai, o likusį turtą Daivos seseriai. Daiva notarų biure priėmė senelės paliktą turtą, tačiau tik vėliau susimąstė, kad būdama užsienyje nesugebės nei tinkamai rūpintis paveldėtais žemės sklypais, nei ieškoti potencialių turto pirkėjų. „Aš nesu suinteresuota gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėtą turtą įregistruoti savo vardu, o atsisakyti priimto turto įstatymai nebeleidžia. Kaip šioje situacijoje man pasielgti?“- klausia pašnekovė.
Paveldėjimo teisių pardavimas
Iki 2001 m. liepos 1 d. galioję civiliniai įstatymai numatė įpėdinio teisę atsisakyti palikimo trečiojo asmens naudai. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui (toliau – CK) to padaryti nebegalima. Įpėdinis, atsisakęs palikimo, dabar nebegali turėti jokių pretenzijų ir jokios įtakos nustatant, kam priklausys paveldėtas turtas, taip pat jis neįgyja jokios ekonominės naudos. Tačiau naujajame CK yra numatyta galimybė, kad mirusiojo palikimą priėmęs įpėdinis savo paveldėjimo teises kaip savarankišką civilinės teisės objektą gali parduoti trečiajam asmeniui. Paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis šiuo atveju yra tvirtinama notaro.
Svarbu paminėti, jog ši sutartis pasižymi savo specifiškumu, todėl CK numatytos bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos paveldėjimo teisių pardavimui taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šių teisių prigimčiai ir esmei. Atsižvelgiant į tai, būtina aptarti paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties esminius aspektus:
- Palikimą priėmęs asmuo parduodamas paveldėjimo teises privalo garantuoti pirkėjui savo kaip įpėdinio statusą. Įpėdinis palikimą turi priimti įstatymų nustatyta tvarka ir būdu. Šiuo atveju pareigą patikrinti įpėdinio teisinį statusą įgyja notaras. Tai nėra sudėtinga padaryti, jeigu teisių pardavimo sutartį tvirtina paveldėjimo bylą tvarkantis notaras;
- Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi įpėdinis pirkėjui perleidžia priimtą palikimą kaip visumą (turtinį kompleksą) – teises į įpėdiniui paliktą turtą ir turtines prievoles (skolas). Labai svarbu žinoti, kad pirkėjui kartu su perkamomis teisėmis pereina ir mirusiojo skoliniai įsipareigojimai (jei tokių yra ar jie atsirastų ateityje), todėl paveldėjimo teisių perleidimas turi tam tikrą rizikos pobūdį, reikšmingą pirkėjui;
- Paveldėjimo teisės yra nedalomos. Įpėdinis priima palikimą kaip visumą – turtinį kompleksą, todėl ir parduoti savo paveldėjimo teises jis gali tik kaip turtinį kompleksą (t.y. visas savo paveldėjimo teises). Pavyzdžiui, įpėdinis negali perleisti pirkėjui teisių tik į vieną paveldimą žemės sklypą, o likusį sklypą pasilikti sau;
- Paveldėjimo teisių perleidimo atveju pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra paveldėjimo teisės, o ne konkretus turtas, ar jį sudarantys daiktai, todėl perleidžiant šias teises, paveldimas turtas nėra detalizuojamas. Kitaip tariant, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, įpėdinis pirkėjui perleidžia nuosavybės teises į savo paveldėjimo teises, tačiau ne nuosavybės teises į palikimo turinį sudarančius konkrečius daiktus. Nuosavybės teisę į konkretų turtą pirkėjas įgyja nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kuris yra pagrindas atlikti turto registraciją.
Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties kainą šalys nustato bendru susitarimu. Svarbu paminėti, jog šios sutarties kaina turi būti reali ir atitikti rinkoje susiklosčiusią padėtį.
Paveldėjimo teisių dovanojimas
CK numato, jog vienas iš civilinių teisių objektų yra turtinės teisės ir jos gali būti perduodamos ir paveldimos. Tai yra bendrosios CK nuostatos, kurios taikomos ir paveldėjimo teisėms, kaip turtinėms teisėms.
Nors CK nustato tik paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo ypatumus, o nuostatos, reglamentuojančios paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį nėra konkrečiai aptartos, tai dar nereiškia, kad šių teisių padovanoti negalima. Atsižvelgiant į tai, jog civilinėje teisėje vyrauja dispozityvumo principas, kurio esmė – leidžiama viskas, kas nėra uždrausta – yra tikslinga daryti išvadą, jog paveldėjimo teises taip pat galima ir dovanoti.
Dovanojant paveldėjimo teises, būtina atsižvelgti į prieš tai minėtus paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties ypatumus, t.y. padovanoti paveldėjimo teises gali tik įpėdinis, priėmęs palikimą, padovanoti galima tik visas paveldėjimo teises, kurios yra nedalomos ir pan.
Išvada
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas buvo paminėta, Daiva turi galimybę savo paveldėjimo teises parduoti arba padovanoti kitam įpėdiniui – savo seseriai. Kitas alternatyvus variantas, savo paveldėjimo teises perleisti (parduoti ar padovanoti) trečiajam asmeniui. Pastaruoju atveju būtina atkreipti dėmesį, jog Įpėdiniui dovanojimo sutartimi perleidus paveldėjimo teises, apdovanotasis (trečiasis asmuo) įgyja teises į paveldimą turtą, todėl šiuo atveju apdovanotasis nelaikomas asmeniu gavusiu pajamų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Tačiau, kai apdovanotajam ar pirkėjui yra išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis nuosavybės teises į paveldimą turtą, yra laikoma, kad apdovanotasis ar pirkėjas pajamų (turtą) gauna paveldėjimo pagrindu. Ir būtent šiuo atveju paveldėjimo būdu įgyjamas turtas apmokestinamas pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą. Pagal pastarąjį įstatymą, turtą paveldintys gyventojai paveldimo turto mokestį sumokėti privalo prieš gaudami paveldėjimo teisės dokumentus.
Notarai didžiuosiuose miestuose:
Griežtai draudžiama www.teisesvartai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti www.teisesvartai.lt medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.teisesvartai.lt kaip šaltinį. 2015-05-03