Ar man reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas? - Teisės Vartai

Ar man reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas?

Pagal Statybos įstatymo 43-1 str. numatyta, kad:

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:

1) užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;

2) užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;

3) parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;

4) didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesnę kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto dalį sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos.

Minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:

1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;

2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

3) laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;

4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;

5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;

6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;

7) nešildomiems pastatams.

Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai.


Griežtai draudžiama www.teisesvartai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti www.teisesvartai.lt medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.teisesvartai.lt kaip šaltinį.


Kita naudinga informacija

  1. Antrinė teisinė pagalba
  2. Ar man reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas?
  3. Bažnytinės santuokos sudarymas
  4. Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas
  5. Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas
  6. Bendrovės reorganizavimas
  7. Įgaliojimas
  8. Įmonės steigimas elektroniniu būdu
  9. Įmonių pavadinimų sudarymo taisyklės
  10. Įpėdinių pagal įstatymą eilės
  11. Įvaikinimas
  12. Juridinio asmens adreso (buveinės) keitimas
  13. Juridinio asmens atstovybės steigimas
  14. Juridinio asmens filialo steigimas
  15. Juridinio asmens pavadinimo keitimas
  16. Kas gali mane atstovauti teisme?
  17. Kas turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį?
  18. Kas yra šeimos turtas?
  19. Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?
  20. Kokiais būdais gali būti priimtas palikimas ir koks yra palikimo priėmimo terminas?
  21. Leidimas laikinai gyventi LR
  22. Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas
  23. Neveiksnaus/ribotai veiksnaus asmens turto naudojimas
  24. Noriu išduoti vekselį, ar privalau kreiptis į notarą?
  25. Noriu pasirašyti paskolos sutartį, ar privalau kreiptis į notarą?
  26. Noriu perleisti UAB akcijas, kokia tvarka galioja šiuo metu?
  27. Pareiga pakeisti UAB ir AB įstatus, įstatinį kapitalą išreiškiant eurais
  28. Paveldimo turto mokestis
  29. Perleidžiamas/suvaržomas turtas. Ar reikia teismo leidimo?
  30. Pirminė teisinė pagalba
  31. Pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę
  32. Prokūra
  33. Rizika pasirašant preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį
  34. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu
  35. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės
  36. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu
  37. Testamentai
  38. Tėvystės pripažinimas
  39. Turto dovanojimas
  40. Turto perleidimas už rentą
  41. Vedybų sutartys
  42. Žemės sklypų sujungimas ir paskirties bei naudojimo būdo keitimas
  43. Žodžio „Lietuva“ vartojimas įmonių pavadinimuose

 

Naujienlaiškiai
Informacija