Įgaliojimas (įgaliojimai atstovauti) - Teisės Vartai

Įgaliojimas

Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Įgaliojimą, kurį fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkrečiai –siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti, gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios name gyvena asmuo, pirmininkas arba esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas.

Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja.

Juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius, kuriuos jis turi teisę sudaryti pagal savo steigimo dokumentus.


Įgaliojimai, kuriems taikoma notarinė forma:

1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma (nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas, hipoteka, įkeitimas ir t.t.);

2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;

3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.


Notaro patvirtintiems prilyginami:

1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);

2) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;

3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.


Įgaliojimas atstovauti pasibaigia:

1) pasibaigus įgaliojimo terminui;

2) įgaliotojui panaikinus įgaliojimą;

3) įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo;

4) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą;

5) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, arba jam iškėlus bankroto bylą;

6) mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu;

7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu.


Įgaliotojui panaikinus įgaliojimą, įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui, taip pat įgaliotojui žinomiems tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius atstovauti duotas įgaliojimas. Tokią pat pareigą turi įgaliotojo teisių perėmėjai, kai įgaliojimas pasibaigia dėl to, kad nustoja egzistuoti juridinis asmuo, kuris davė įgaliojimą ir nustoja egzistuoti juridinis asmuo, kuriam duotas įgaliojimas, arba jam iškėlus bankroto bylą.

Įgaliotojo ir jo teisių perėmėjų teisės ir pareigos, atsiradusios kaip įgaliotinio veiksmų rezultatas iki to laiko, kai įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, lieka galioti tretiesiems asmenims. Ši nuostata netaikoma, jeigu trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad įgaliojimas pasibaigė.

Įgaliojimui pasibaigus, įgaliotinis ar jo teisių perėmėjai privalo tuojau grąžinti įgaliojimą įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams.


Griežtai draudžiama www.teisesvartai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti www.teisesvartai.lt medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.teisesvartai.lt kaip šaltinį.


Kita naudinga informacija

  1. Antrinė teisinė pagalba
  2. Ar man reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas?
  3. Bažnytinės santuokos sudarymas
  4. Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas
  5. Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas
  6. Bendrovės reorganizavimas
  7. Įgaliojimas
  8. Įmonės steigimas elektroniniu būdu
  9. Įmonių pavadinimų sudarymo taisyklės
  10. Įpėdinių pagal įstatymą eilės
  11. Įvaikinimas
  12. Juridinio asmens adreso (buveinės) keitimas
  13. Juridinio asmens atstovybės steigimas
  14. Juridinio asmens filialo steigimas
  15. Juridinio asmens pavadinimo keitimas
  16. Kas gali mane atstovauti teisme?
  17. Kas turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį?
  18. Kas yra šeimos turtas?
  19. Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?
  20. Kokiais būdais gali būti priimtas palikimas ir koks yra palikimo priėmimo terminas?
  21. Leidimas laikinai gyventi LR
  22. Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas
  23. Neveiksnaus/ribotai veiksnaus asmens turto naudojimas
  24. Noriu išduoti vekselį, ar privalau kreiptis į notarą?
  25. Noriu pasirašyti paskolos sutartį, ar privalau kreiptis į notarą?
  26. Noriu perleisti UAB akcijas, kokia tvarka galioja šiuo metu?
  27. Pareiga pakeisti UAB ir AB įstatus, įstatinį kapitalą išreiškiant eurais
  28. Paveldimo turto mokestis
  29. Perleidžiamas/suvaržomas turtas. Ar reikia teismo leidimo?
  30. Pirminė teisinė pagalba
  31. Pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę
  32. Prokūra
  33. Rizika pasirašant preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį
  34. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu
  35. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės
  36. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu
  37. Testamentai
  38. Tėvystės pripažinimas
  39. Turto dovanojimas
  40. Turto perleidimas už rentą
  41. Vedybų sutartys
  42. Žemės sklypų sujungimas ir paskirties bei naudojimo būdo keitimas
  43. Žodžio „Lietuva“ vartojimas įmonių pavadinimuose

 

Naujienlaiškiai
Informacija