Įmonių pavadinimų sudarymo taisyklės

Simboliniai pavadinimai daromi iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme.

Įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimams, daromiems iš žodžių ar žodžių junginių, turinčių tiesioginę reikšmę, taikomi kitais teisės aktais nustatyti darymo ir rašymo reikalavimai.

Simboliniais pavadinimais gali eiti bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai:

1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ar ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ar kitokių daiktavardžių, pvz.: „Šešupė“, „Nijolė“, „Žemyna“, „Vėjopatis“, „Sedula“, „Stumbras“, „Nektaras“, „Aušra“, „Vasara“, „Kaitra“, „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Klumpė“.
2. Simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš daiktavardžių su pažyminiais – daiktavardžiais, būdvardžiais (paprastai įvardžiuotinės formos), skaitvardžiais, pvz.: „Lietuvos spauda“, „Nemuno baldai“, „Rokiškio pienas“, „Ūkininkų viltis“, „Vilniaus prekyba“, „Turto investicijos“, „Baltoji lelija“, „Pirmoji kregždutė“, „Trys riešutėliai“. Pažyminiu einantys kiekiniai skaitvardžiai gali būti rašomi skaitmenimis, pvz.: „7 meno dienos“, „33 laipteliai“.
3. Simbolinius pavadinimus galima daryti iš nelinksniuojamų lietuvių kalbos žodžių, įvairių žodžių formų, daiktavardžių su prielinksniais ir kitokių prasmingų konstrukcijų, pvz.: „Iki“, „Ačiū“, „Užsuk“, „Dviese“, „Šalia kelio“, „Prie universiteto“, „Tik tau“.

Galimi dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius.

1. Dirbtiniai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš bendrinėje lietuvių kalboje vartojamų žodžių su įvairiomis priesagomis ar galūnėmis, pvz.: „Aukštuva“, „Rieduva“, „Grindukas“, „Alaušė“.
2. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma“, „Sodra“, „Teksa“, „Sekoma“, „Alfeksas“, „Elmatronas“, „Gantas“, „Ulgis“, „Manselis“.
3. Galimi pavadinimai, sudaryti iš dirbtinio žodžio su jam priklausomais gramatiškai susijusiais dėmenimis, pvz.: „Viralitos gyvybės draudimas“, „Ganto statyba“, „Manselio langai“, „Naujoji rieduva“.

Simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“.

Iš susijungusių įmonių, įstaigų ar organizacijų simbolinių pavadinimų gali būti sudarytas jungtinis simbolinis pavadinimas, pvz.: „Pavasaris-Gelma“, „Santara-Šviesa“, „Tachema-Rida“.

Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide. Daugiažodžių pavadinimų didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis (ir į pavadinimą įeinantys tikriniai daiktavardžiai), pvz.: „Naujoji rūta“, „Sėkmingos investicijos raktas“, „Pas Juozapą“.

Pastaba. Prieš simbolinį pavadinimą einantis žodis ar žodžių junginys, žymintis įmonės, įstaigos ar organizacijos teisinę formą arba rūšinį pavadinimą, sakinio viduje rašomas mažosiomis raidėmis, pvz.: akcinė bendrovė „Ragutis“, viešoji įstaiga „Užupio takas“, uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Muzika“. Teisinę formą galima nurodyti santrumpa, pvz.: AB „Ragutis“, VšĮ „Užupio takas“. Teisinė forma ar jos santrumpa gali būti rašoma ir po simbolinio pavadinimo, pvz.: „Ragutis“, akcinė bendrovė arba „Ragutis“, AB.

Simboliniai pavadinimai negali būti sudaryti iš nenorminių žodžių (arba su jais) ar nenorminės darybos būdu:

1. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Cementovkė“, „Čipsas“, „Gerbūvis“, „Rinkė“.
2. Neteiktini lietuvių kalbos žodžių darybos taisyklėms prieštaraujantys sudurtiniai simboliniai pavadinimai, pvz.: „Lietūkprekyba“, „Pienocentras“, „Metaloprekyba“.
3. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko“, „Kage“, „Mansel“, „Galarg“, „Grigen“, „Intaks“.
4. Neteiktini simboliniai pavadinimai, kuriuos sudarantys žodžiai nesusieti gramatiškai (linksniu, gimine, skaičiumi), pvz.: „Ranga investicijos“, „Arnika draudimas“.
5. Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „Varijantas“, „Bilijardo oazė“, „SeKoMa“, „MeBeTa“, „ATiLa“.

Simboliniais pavadinimais nelaikytini tokie pavadinimai, kurių pagrindinis žodis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšinis pavadinimas, pvz.: „Joniškio pieninė“, „Klaipėdos vaikų ligoninė“, „Žirmūnų vaistinė“, „Architektų dirbtuvės“, „Kompiuterijos centras“, „Klaipėdos kelionių agentūra“. Tokie pavadinimai yra tiesioginės reikšmės ir rašytini be kabučių.

Šaltinis: 2004 m. vasario 2 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo, Nr. N-2(91).

---

Griežtai draudžiama www.teisesvartai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti www.teisesvartai.lt medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.teisesvartai.lt kaip šaltinį.

---

Kita naudinga informacija