Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.
Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas.
KOKIUS VAIKUS LEIDŽIAMA ĮVAIKINTI?
Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą), išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje. Įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip trijų mėnesių nepilnamečius vaikus. Neleidžiama įvaikinti savo vaikų, seserų ir brolių. Įvaikintą vaiką leidžiama įvaikinti tik įtėvio (įmotės) sutuoktiniui. Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu. Vaikų apskaitą tvarko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams
KAS TURI TEISĘ ĮVAIKINTI?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Asmenys, norintys įsivaikinti vaiką (išskyrus vaiko motinos (tėvo) sutuoktinį ir giminaičius), turi būti įtraukti į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą, kurią tvarko valstybinė įvaikinimo institucija.
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų. Įvaikinant savo sutuoktinio vaikus arba įvaikius, amžiaus skirtumas, nuo aštuoniolikos metų, teismo gali būti sumažintas iki penkiolikos metų.
Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.
ĮVAIKINIMO ŽINGSNIAI
1. Kur kreiptis?
Jūs turite kreiptis į Jūsų deklaruotos gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybą) (toliau – VTAS), kurio darbuotojams padedant, bus pradėtos įvaikinimo procedūros.
2. Kokius dokumentus pateikti?
VTAS turite pateikti:
– prašymą įvaikinti, kuriame nurodomi duomenys apie norintį įvaikinti asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo vieta ir data, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeimyninė ir materialinė padėtis), šeimos narius, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičių, amžių, lytį, sveikatos būklę bei įvaikinimo motyvus;
– asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (paso arba asmens kortelės kopiją);
– santuokos liudijimo kopiją;
– nustatytos formos (046/a) sveikatos pažymėjimą, išduotą gydytojų konsultacinės komisijos, ir įvaikinamo vaiko sveikatos pažymėjimą;
– pažymą apie šeimos sudėtį iš seniūnijos ar bendrijos pirmininko;
– sutuoktinio (-ės) rašytinį sutikimą, kai vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba sutuoktinis paskelbtas nežinia kur esantis ar pripažintas neveiksniu. Šiuo atveju reikia pateikti teismo sprendimo kopiją;
– pažymą apie šeimos gyvenamąsias patalpas (Nekilnojamojo turto registro išduotą pažymėjimą apie įregistruotą nekilnojamą turtą arba nuomos sutartis);
– dokumentus apie įvaikintojo gaunamas pajamas iš darbovietės (maždaug apie pusės metų pajamas). Jeigu asmuo užsiima individualia veikla, pateikti metinę pajamų deklaraciją.
VTAS, gavęs aukščiau išvardytus dokumentus, kreipiasi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą dėl pažymos apie Jūsų ir kitų kartu gyvenančių asmenų teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.
3. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas
VTAS organizuoja Jūsų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimą. Jūsų dokumentai siunčiami GIMK atestuotiems socialiniams darbuotojams, kurie praves mokymus būsimiems įtėviams. Grupinių ir individualių susitikimų metu minėti darbuotojai sieks išsiaiškinti Jūsų įvaikinimo motyvus, ištirti Jūsų gyvenimo sąlygas ir būdą bei sužinoti Jūsų artimųjų nuomonę apie įvaikinimą.
GIMK atestuoti socialiniai darbuotojai parengia išvadą dėl Jūsų pasirengimo įvaikinti vaiką.
4. Įtraukimas į norinčiųjų įvaikinti apskaitą
Esant teigiamai GIMK atestuoto socialinio darbuotojo išvadai dėl pasirengimo įvaikinti, jos kopija ir Jūsų pateikti dokumentai siunčiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau – Tarnybai), kuri įtraukia Jus į norinčiųjų įvaikinti asmenų apskaitą.
Tarnyba gali neįtraukti Jūsų į norinčiųjų įvaikinti asmenų apskaitą, jei kyla pagrįstų abejonių dėl Jūsų gebėjimų patenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju Tarnyba kreipiasi į VTAS dėl GIMK atestuotų socialinių darbuotojų išvados patikslinimo.
Galutinį sprendimą dėl įvaikinimo priima teismas.
5. Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas. Suporavimas.
6. Sutikimas įvaikinti ir pareiškimo dėl įvaikinimo teismui pateikimas
Sutikimą įvaikinti Jūs turite pateikti raštu deklaruotos gyvenamosios vietos VTAS ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto apie galimą įvaikinti vaiką išsiuntimo dienos.
Jūs, sutikę įvaikinti pasiūlytą vaiką, turite kreiptis į vaiko ar Jūsų gyvenamosios vietos apylinkės teismą.
Abu sutuoktiniai privalo dalyvauti teismo posėdyje. Teismo posėdis yra uždaras.
Teismo posėdžio metu nagrinėjama, ar tinkamai įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra, ar įvaikintojai atitinka jiems keliamus reikalavimus ir yra tinkamai pasirengę įvaikinti, ar įvaikinimas geriausiai atitinka įvaikinamo vaiko interesus.
Teismo sprendimas įvaikinti įsiteisėja po 30 dienų, jeigu sprendimas nėra apskundžiamas apeliacine tvarka. Paduoti apeliacinį skundą turi teisę tik byloje dalyvaujantys asmenys, t. y. pareiškėjai ir įvaikinamo vaiko globėjas, kiti suinteresuoti asmenys.
Jūs turite teisę prašyti teismą leisti sprendimą vykdyti skubiai.
Apie įvaikinimo bylos nagrinėjimą vaiko biologiniams tėvams nėra pranešama.
Įvaikintam vaikui paliekami jo individualybę išsaugantys duomenys – gimimo data ir vieta. Vaikui gali būti suteikiama įtėvių pavardė ir keičiamas vardas.
Kokius dar veiksmus turiu atlikti, teismui priėmus sprendimą įvaikinti?
Naujas vaiko gimimo liudijimas
Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo ar sprendimą leidus vykdyti skubiai, įtėviai turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, užregistravusią vaiko gimimą, naujam gimimo liudijimui gauti. Civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikti šie dokumentai:
1) įtėvių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar pasų kopijos;
2) įtėvių santuokos liudijimo kopija;
3) teismo sprendimo įvaikinti originalas;
4) įvaikinto vaiko gimimo liudijimo originalas.
Prašymą išduoti naują įvaikio gimimo liudijimą užpildo abu įtėviai. Vienas iš įtėvių gali įgalioti kitą ar abu įtėviai gali įgalioti trečiąjį asmenį kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą naujam įvaikio gimimo liudijimui gauti.
Naujas gimimo liudijimas paprastai išduodamas tą pačią dieną.
Socialinės garantijos
Vienkartinė išmoka įvaikintam vaikui
Kiekvienam įvaikintam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (anksčiau buvo – 8 minimaliųjų gyvenimo lygių (MGL) dydžio) vienkartinė išmoka.
Vienkartinė išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui. Vienkartinė išmoka įvaikintam vaikui skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko įvaikinimo dienos.
Išmoka įvaikintam vaikui neskiriama sutuoktinio (sugyventinio) vaikui, kurį įvaikino kitas sutuoktinis.
Vaiko priežiūros atostogos
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180 straipsnis įtvirtina nuostatą, jog pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis.
Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui suteikiamos 3 mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti įvaikinus vyresnius nei 3 metų vaikus. Per šį laikotarpį įmotė (įtėvis) gauna motinystės (tėvystės) pašalpą.
Kai kuriose savivaldybėse įvaikintiems vaikams teikiama pirmenybė, užrašant vaikus į darželį. Dėl tokios galimybės prašome teirautis konkrečioje savivaldybėje
ĮVAIKINIMO PROCEDŪROS TRUKMĖ
Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus.
Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė – iki 6 mėnesių.
Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus, t. y. vaikus, turinčius rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikus (nuo 8 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupes.
KOKIOS YRA ĮVAIKINIMO PROCEDŪROS IŠLAIDOS?
Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos.
Šeima pati turi padengti tik šias išlaidas, susijusias su:
– dokumentų įvaikinimui paruošimu (vertimas, legalizacija) (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
– kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
– vertėjo paslaugomis viešnagės Lietuvoje ir teismo posėdžio metu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
– atstovo, advokato paslaugomis;
– žyminiu teismo mokesčiu (135 Lt);
– kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, papildomais vaiko sveikatos tyrimais ir pan.
Griežtai draudžiama www.teisesvartai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti www.teisesvartai.lt medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.teisesvartai.lt kaip šaltinį.
Sistemos privalumai