2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 papildymo 41 straipsniu įstatymas, pagal kurį Lietuvos Respublikos miškų įstatymas papildytas straipsniu dėl pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę. Nauja įstatymo redakcija įteisina saugiklius dėl miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ir detalizuoja miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką.
Pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi:
1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 str. nustatyta tvarka;
2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.
Pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri yra valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, arba kuri ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi Lietuvos Respublika. Ši tvarka netaikoma, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 papildymo 41 straipsniu įstatymo 2 str. taip pat numatyta, kad, jeigu iki 2014 m. gegužės 1 d. Civilinio kodekso 6.165 str. nustatyta tvarka yra sudaryta preliminarioji sutartis dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sandorio sudarymo, šis žemės sklypas parduodamas vadovaujantis iki 2014 m. gegužės 1 d. galiojusia tvarka.
Pirmumo teisės pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemę realizavimas
Žemės savininkas (pardavėjas) apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas.
Tuo atveju, kai kai pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi Lietuvos Respublika, sprendimą pirkti šį miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti Lietuvos respublikos vardu turi priimti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas per 30 d. nuo pranešimo apie parduodamą žemę gavimo dienos. Kitu atveju NŽT teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
NŽT teritorinis padalinys, gavęs rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats pasirenka, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, NŽT teritoriniam padaliniui turi būti pateikiamas naujas pakartotinis pranešimas.
2020 m. sausio 1 dieną įsigaliojo Miškų įstatymo nuostatos, jog asmuo ir su juo susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas būtų ne didesnis kaip 1500 ha.
Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. asmuo, ketinantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio per 400 ha miškų ūkio paskirties žemės, akcijų, taip pat privalo iš anksto gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą.
Griežtai draudžiama www.teisesvartai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti www.teisesvartai.lt medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.teisesvartai.lt kaip šaltinį.
Sistemos privalumai