Turto dovanojimas (giminaičiams ar kitiems asm.) - Teisės Vartai

Turto dovanojimas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50 000 litų (pinigai ar kitas turtas), turi būti notarinės formos. Tuo atveju, kai yra dovanojama didesnės kaip 5 000 litų bet mažesnės kaip 50 000 litų vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą. Sudarant oficialią (nustatytos formos) dovanojimo sutartį ateityje šalims nekils problemų dėl gautos dovanos deklaravimo, taip pat bus išvengta ginčų su kitais į turtą pretenduojančiais asmenimis.

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.473 straipsnio 5 dalį dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir įvykdymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.


Ar įmanoma susigrąžinti padovanotą turtą?

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Taip pat dovanotojas susigrąžinti dovaną gali ir geranoriškai susitaręs su dovanos gavėju.

Kaip jau buvo minėta, dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų. Jeigu apdovanotasis sutartyje numatytos sąlygos nevykdo, tokiu atveju dovanotojas gali teismine tvarka reikalauti, jog apdovanotasis prisiimtus įsipareigojimus įvykdytu, arba reikalauti panaikinti dovanojimo sutartį bei sugrąžinti turtą.


Kokius mokesčius turi mokėti dovanos gavėjas?

Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams. Pajamų mokestis taip pat netaikomas, kai iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų. Dovanojant būstą nepraėjus penkiems metams nuo jo įsigijimo, mokėti gyventojų pajamų mokesčio nereikia.


Nekilnojamo turto dovanojimas giminaičiams

Nekilnojamo turto dovanojimas – jam galioja tie patys įstatymai. Tiek jeigu dovanojame giminaičiams, tiek jeigu kitiems asmenims. Visgi, jei turite konkrečių klausimų būtent dėl šios srities, siūlome kreiptis į vieną iš mūsų sistemoje randamų teisinkų, kuris padės idenifikuoti problemą bei padės ją ispręsti ar tiesiog suteiks informacijos.

Nekilnojamo turto dovanojimas giminaičiams


Griežtai draudžiama www.teisesvartai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti www.teisesvartai.lt medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.teisesvartai.lt kaip šaltinį.


Kita naudinga informacija

  1. Antrinė teisinė pagalba
  2. Ar man reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas?
  3. Bažnytinės santuokos sudarymas
  4. Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas
  5. Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas
  6. Bendrovės reorganizavimas
  7. Įgaliojimas
  8. Įmonės steigimas elektroniniu būdu
  9. Įmonių pavadinimų sudarymo taisyklės
  10. Įpėdinių pagal įstatymą eilės
  11. Įvaikinimas
  12. Juridinio asmens adreso (buveinės) keitimas
  13. Juridinio asmens atstovybės steigimas
  14. Juridinio asmens filialo steigimas
  15. Juridinio asmens pavadinimo keitimas
  16. Kas gali mane atstovauti teisme?
  17. Kas turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį?
  18. Kas yra šeimos turtas?
  19. Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?
  20. Kokiais būdais gali būti priimtas palikimas ir koks yra palikimo priėmimo terminas?
  21. Leidimas laikinai gyventi LR
  22. Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas
  23. Neveiksnaus/ribotai veiksnaus asmens turto naudojimas
  24. Noriu išduoti vekselį, ar privalau kreiptis į notarą?
  25. Noriu pasirašyti paskolos sutartį, ar privalau kreiptis į notarą?
  26. Noriu perleisti UAB akcijas, kokia tvarka galioja šiuo metu?
  27. Pareiga pakeisti UAB ir AB įstatus, įstatinį kapitalą išreiškiant eurais
  28. Paveldimo turto mokestis
  29. Perleidžiamas/suvaržomas turtas. Ar reikia teismo leidimo?
  30. Pirminė teisinė pagalba
  31. Pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę
  32. Prokūra
  33. Rizika pasirašant preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį
  34. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu
  35. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės
  36. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu
  37. Testamentai
  38. Tėvystės pripažinimas
  39. Turto dovanojimas
  40. Turto perleidimas už rentą
  41. Vedybų sutartys
  42. Žemės sklypų sujungimas ir paskirties bei naudojimo būdo keitimas
  43. Žodžio „Lietuva“ vartojimas įmonių pavadinimuose

 

Naujienlaiškiai
Informacija