Teisinėje praktikoje šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus, dažnai susiduria su situacijomis, kai parduodant ir/ar įkeičiant savo gyvenamąją patalpą, notaras pareikalauja teismo leidimo. Minėta situacija yra ne svetima ir tada, kai vienintelėje šeimos gyvenamoje patalpoje nepilnametis gyvena su vienu iš savo išsituokusių ar santuokos nesudariusių tėvų. Abiem atvejais yra svarbus nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo aspektas (turėti gyvenamąją vietą, normalias gyvenimo bei auklėjimo sąlygas ir pan.). Nors teisininkai vieningai sutaria, jog tokia leidimų išdavimo procedūra yra pagrįsta, nes teismas įvertina, ar nebus pažeisti nepilnamečių vaikų teisėti interesai, tačiau visuomenė dažnai peikia tokius įstatymuose numatytus reikalavimus, kurie neva yra tik nereikalinga papildoma našta ir taip laiko neturintiems žmonėms. Žemiau pabandysime pateikti trumpą šeimos turto apžvalgą bei praktines rekomendacijas, kada galima apsieiti ir be teismo leidimo, o kada tiesiog geriau nesiginčyti su teisininkais, o tiesiog užpildyti dokumentus teismui ir gauti leidimą.
Kokiu pagrindu yra reikalaujamas teismo leidimas?
Taigi, kas tas šeimos turtas? Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnis numato, jog neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti (bendram gyvenimui). Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams:
1) šeimos gyvenamoji patalpa (butas, namas ir pan.). Patalpa laikoma šeimos turtu, jei šeima joje iš tikrųjų gyvena. Taigi, ar nekilnojamasis turtas yra šeimos turtas, nustatoma pagal faktinę situaciją.
2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus.
Nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Deja, tačiau šią registraciją atlieka ne visi asmenys, todėl kiekvienu atveju notarui tenka aiškintis, ar parduodamai gyvenamajai patalpai yra taikomas šeimos turto teisinis režimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. O tuo atveju, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Taigi, nėra svarbu net jeigu gyvenamoji patalpa priklauso tik vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, ji taip pat yra pripažįstama šeimos turtu ir perleidžiant ir/ar suvaržant šią patalpą, yra taikoma prieš tai minėta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šeimos turtas laikomas būtina materialiąja šeimos gyvavimo prielaida, o šio instituto tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų bei silpnesnio ekonominiu požiūriu sutuoktinio teisėtus interesus.
Praktiniai aspektai
Svarbu atkreipti dėmesį, jog dažniausiai teismo leidimas reikalaujamas tada, kai yra ketinama perleisti ar suvaržyti (įkeičiant, nustatant uzufruktą ir pan.) vienintelį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą (vienintelė gyvenamoji vieta), kuris priklauso vienam ar abiem sutuoktiniams nuosavybės teise ir kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. Būtent šiuo atveju teismas patikrina ir įvertina, ar nebus pažeisti vaikų interesai, jų auklėjimo ir gyvenimo sąlygos, ar šeima turės pakankamai pajamų įsigyti kitą gyvenamąją patalpą, mokėti paksolą, ar ta kita gyvenamoji patalpa bus tinkama gyventi ir vystytis vaikams ir pan. Kriterijai ir sąlygos, į kurias atsižvelgia teismas yra įvairūs ir priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos. Vieni asmenys prašo išduoti teismo leidimą, nes pardavę dabartinę gyvenamąją patalpą jie įsigis naują, erdvesnę ir labiau šeimos poreikiams pritaikytą patalpą, kiti atvirkščiai, prispausti skolų parduoda didesnę gyvenamąją patalpą ir ketina įsigyti mažesnę ar net išsinuomoti ir t.t.
Jei šeima (ar vienas iš sutuoktinių) nuosavybės teise valdo keletą gyvenamosios paskirties patalpų (butą, namą ir pan.), viskas yra paprasčiau. Šeima tiesiog deklaruoja savo gyvenamąją vietą kitoje jiems priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kuri nėra perleidžiama/suvaržoma, o notaras įvertinęs situaciją mato, kad perleidus/suvaržius butą ar namą, visa šeima turės kitą gyvenamąją vietą (nesuvaržytą). Aišku, nereikėtų nustebti, jeigu notaras pareikalaus vieną iš nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti „Šeimos turtu“, nes ši registracija yra būtina siekiant tretiesiems asmenims įrodyti, jog vienai iš kelių gyvenamųjų patalpų yra taikomas šeimos turto teisinis režimas. Todėl visais atvejais reikia pasitarti su notaru, kuris tvirtins atitinkamą sandorį.
Svarbi yra dar viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri numato, kad šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Ši nuostata yra svarbi sutuoktiniams, kurie perleidžia/suvaržo vienintelį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą ir tiesiog su vaikais gyvens tėvams priklausančiame bute, nuomosis ar naudosis panaudos pagrindais gyvenamąja patalpa. Sutuoktiniai šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali panaudoti tik tuo atveju, jei teisė naudotis gyvenamąja patalpa (nuomos, panaudos pagrindu ir pan.) yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre šeimos turtu. Kartai šis variantas praktikoje naudojamas, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių asmenys nepageidauja kreiptis į teismą ir gauti leidimą šeimos turto perleidimui/suvaržymui.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė aktualiu klausimu tik bendraisiais bruožais. Priklausomai nuo konkrečios faktinės situacijos straipsnyje pateikta informacija gali būti vertinama skirtingai, todėl rekomenduojame visuomet pasitarti su sandorį tvirtinsiančiu notaru ar kitais teisininkais.
Notarai didžiuosiuose miestuose:
Griežtai draudžiama www.teisesvartai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti www.teisesvartai.lt medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.teisesvartai.lt kaip šaltinį.
Sistemos privalumai