Rizika pasirašant preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį - Teisės Vartai

Rizika pasirašant preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį

Būtų galima išskirti kelias tarp pirkėjo ir pardavėjo galinčias susiklostyti situacijas dėl būsto įsigijimo:

1. Pirkėjas ir pardavėjas sudaro būsto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš kurios kyla šalių pareiga aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių negali ar nenori sudaryti pagrindinės sutarties, pavyzdžiui:parduodamas objektas dar nėra pastatytas, jis nepakankamai parengtas pardavimui ir pan. Atsižvelgiant į tai, galima išskirti dvi preliminariųjų sutarčių rūšis:

1.1. esamo (realiai jau egzistuojančio ir viešame registre įregistruoto) būsto preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Šios sutarties pasirašymo atveju yra galimybė apžiūrėti turtą, susipažinti su jo kokybe bei susipažinti su visais dokumentais;

1.2. būsimo (realiai dar neegzistuojančio) būsto pirkimo pardavimo sutartis. Šiuo atveju pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą būstą, todėl pirkėjas susiduria su rizika, kai yra neaišku, ar perkamas turtas apskritai bus pastatytas, taip pat nėra galimybės patikrinti turto nuosavybės bei kitų susijusių dokumentų.

2. Pirkėjas ir pardavėjas sudaro notaro tvirtinamą pagrindinę jau esamo (raliai egzistuojančio ir viešame registre įregistruoto) būsto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pirkėjas šios sutarties sudarymo metu netampa savininku.

Bendras visų šių situacijų bruožas yra tas, jog pirkėjas sumoka pardavėjui tam tikrą pradinę kainos dalį (avansą), tačiau dar nėra įgijęs perkamo turto nuosavybės teisės. Taigi, pirkėjas šiuo atveju rizikuoja, kad nuosavybės teisė jam nebus perleista, o sumokėti pinigai nebus grąžinti.


Kaip apsisaugoti?

Siekiant išvengti nesusipratimų, kai pirkėjas praranda sumokėtų pinigų dalį taip ir neįgijęs nuosavybės teisės į perkamą turtą, pirkėjas galėtų vadovautis šiais kriterijais:

  • kol pirkėjas nėra įgijęs turto nuosavybės, pardavėjui mokėti kuo mažesnę sumą (avansą);
  • pardavėjo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą užsitikrinti tokiomis priemonėmis kaip banko garantija, trečiojo asmens laidavimu ar pardavėjui priklausančio turto įkeitimas. Taip pirkėjas ne tik bus tikras, kad kraštutiniu atveju jis galės susigrąžinti pardavėjui sumokėtus pinigus, bet ir matys rimtus pardavėjo ketinimus savo atžvilgiu;
  • jeigu iš karto pasirašoma notaro tvirtinama pagrindinė būsto pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėjas turi galimybę savo mokamą sumą pervesti ne tiesiogiai pardavėjui, o į notaro depozitinę sąskaitą, taip apsaugodamas savo pinigus, nes šiuo atveju pardavėjas visas pirkėjo sumokėtas sumas iš notaro depozitinės sąskaitos gaus tik po to, kai perduos pirkėjui turto nuosavybės teisę.

Be abejonės, visuomet egzistuoja ir pats saugiausias turto įsigijimo būdas, t.y. pirkti jau pastatytą ir teisiškai įregistruotą būstą, kai iškarto pasirašoma pagrindinė būsto pirkimo-pardavimo sutartis, kurią patvirtina notaras, o pirkėjas sutarties pasirašymo metu įgyja nuosavybės teisę į turtą.

PREMILINARIOJI BUTO PIRKIMO PARDAVIMO SUTARTIS

ATSISIŲSTI


Griežtai draudžiama www.teisesvartai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti www.teisesvartai.lt medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.teisesvartai.lt kaip šaltinį.


Kita naudinga informacija

  1. Antrinė teisinė pagalba
  2. Ar man reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas?
  3. Bažnytinės santuokos sudarymas
  4. Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas
  5. Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas
  6. Bendrovės reorganizavimas
  7. Įgaliojimas
  8. Įmonės steigimas elektroniniu būdu
  9. Įmonių pavadinimų sudarymo taisyklės
  10. Įpėdinių pagal įstatymą eilės
  11. Įvaikinimas
  12. Juridinio asmens adreso (buveinės) keitimas
  13. Juridinio asmens atstovybės steigimas
  14. Juridinio asmens filialo steigimas
  15. Juridinio asmens pavadinimo keitimas
  16. Kas gali mane atstovauti teisme?
  17. Kas turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį?
  18. Kas yra šeimos turtas?
  19. Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?
  20. Kokiais būdais gali būti priimtas palikimas ir koks yra palikimo priėmimo terminas?
  21. Leidimas laikinai gyventi LR
  22. Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas
  23. Neveiksnaus/ribotai veiksnaus asmens turto naudojimas
  24. Noriu išduoti vekselį, ar privalau kreiptis į notarą?
  25. Noriu pasirašyti paskolos sutartį, ar privalau kreiptis į notarą?
  26. Noriu perleisti UAB akcijas, kokia tvarka galioja šiuo metu?
  27. Pareiga pakeisti UAB ir AB įstatus, įstatinį kapitalą išreiškiant eurais
  28. Paveldimo turto mokestis
  29. Perleidžiamas/suvaržomas turtas. Ar reikia teismo leidimo?
  30. Pirminė teisinė pagalba
  31. Pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę
  32. Prokūra
  33. Rizika pasirašant preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį
  34. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu
  35. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės
  36. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu
  37. Testamentai
  38. Tėvystės pripažinimas
  39. Turto dovanojimas
  40. Turto perleidimas už rentą
  41. Vedybų sutartys
  42. Žemės sklypų sujungimas ir paskirties bei naudojimo būdo keitimas
  43. Žodžio „Lietuva“ vartojimas įmonių pavadinimuose

 

Naujienlaiškiai
Informacija